Po papildomo priėmimo kolegijose liko per 1000 laisvų vietų  (5)

Pirmadienį skelbiami papildomo priėmimo į Lietuvos universitetus ir kolegijas rezultatai. Kaip skelbia Lietuvos radijas, pirminiais duomenimis, kolegijose ir po papildomo priėmimo apie pusė studijų krepšelių (daugiau nei 1000) liko nepanaudoti.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Sunkiausiai kolegijoms sekėsi rinkti studentus į technologines specialybes. Tuo metu dėl likusių laisvų vietų universitetuose varžėsi nemažai norinčiųjų ir jos visos užpildytos.

Jaunuoliai, nepatekę į valstybės finansuojamas vietas per pirmąjį turą, galėjo bandyti stoti į likusias 270 laisvų valstybės finansuojamų vietų universitetuose ir į 2722 vietas kolegijose.

Plačiau apie buvusias laisvas vietas mes jau rašėme šioje naujienoje. Ten pat surasite ir KTK kolegijos komentarą, kokios pagrindinės priežastys lėmė menką stojančiųjų aktyvumą.

Iš viso į aukštąsias mokyklas šiemet stojo 36 991 jaunuolis. Kvietimo studijuoti nemokamose vietose universitetuose sulaukė daugiau nei 11 tūkst. stojančiųjų. Kolegijose "studijų krepšeliai" buvo numatyti 10 tūkst. pirmakursių, tačiau penktadalis liko neišdalyta, o po papildomo priėmimo liko dar 1000 laisvų vietų. Kas bus daroma su laisvais krepšeliais, kol kas neskelbiama.

Nors universitetų atstovai iš šios situacijos bandė išlošti sau naudos, akcentuodami, jog pati visuomenė parodė, kad kolegijos kaip tokios yra mažai reikalingos ir likusius krepšelius geriausia išdalinti universitetams, pati ŠMM kol kas laikosi kitokios nuomonės.

„Kolegijos, palyginus su universitetais, yra jaunas, tačiau labai perspektyvus sektorius. Jau dabar matome stiprių kolegijų, kurios sudaro realią konkurenciją universitetams. Daug stojančiųjų šiemet sulaukė regioninės kolegijos – pavyzdžiui, Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje Klaipėdoje ir Šiaulių kolegijoje už valstybės lėšas studijuos daugiau pirmakursių nei pernai. Geriausia kitų valstybių praktika ir Lietuvos rinkos situacija rodo, kad koleginis išsilavinimas yra perspektyvus, stengsimės ir ateityje sudaryti sąlygas stiprėti koleginiam sektoriui, šioms aukštosioms mokykloms ieškoti geriausių sprendimų dėl studijų kokybės ir būti dar patrauklesnėms studijuojantiems,“ – sakė švietimo ir mokslo viceministrė  N. Putinaitė.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(0)
(0)
(0)

Komentarai (5)

Susijusios žymos: