Viso pasaulio mokslininkai, tyrinėdami mūsų gyvenimo tendencijas, sudarinėja profesijų, kurios bus paklausios po 10 ar 20 metų, sąrašus. Atmetus egzotiškiausius dalykus, matoma akivaizdi tendencija – triumfuos naujos, neretai keletą mokslų apjungiančios profesijos. Tačiau Lietuvos jaunimas vis dar gyvena stereotipais. Vadybininkas, teisininkas, ekonomistas, gydytojas – štai apie ką geriausiu atveju svajoja šiandieniniai mokiniai. Dauguma jų apskritai renkasi ne profesiją, o aukštojo mokslo diplomą.

Ateities profesijos modeliuoja sparčią mokslo pažangą

Didžiosios Britanijos vyriausybės užsakymu pernai buvo sudarytas paklausių profesijų sąrašas 2030-tiesiems metams. Turbūt nenuostabu, kad jame vyrauja naujausios technologijos: genetikai, nanotechnologijų specialistai, dirbtinių žmogaus kūno dalių gamintojai, robotų meistrai, miestų ir megapolių architektai, urbanistai, energetikos, ypač alternatyviosios, klimato inžinerijos specialistai. Kadangi ir toliau ilgės žmonių gyvenimo trukmė, taip pat reikės daugiau gerontologų bei senelių slaugytojų. Kitos sąraše pateiktos profesijos modeliuoja kol kas gana sunkiai įsivaizduojamą ateities modelį. Pavyzdžiui, manoma, kad labai reikės erdvėlaivių pilotų bei astronautų, kosmoso gidų ir kosmoso architektų bei dirižablių pilotų.

Įdomu ir tai, kad gyvūnų teisės gali būti prilygintos žmonių teisėms, mat kaip reikalinga profesija nurodoma gyvūnų teisių advokatai. Taip pat britai įsitikinę, kad kovotojai prieš genetiškai modifikuotus augalus mūšį pralaimės, todėl atsiras nauja paklausi profesija – genetiškai modifikuotų augalų selekcininkas.

Vokiečių mokslininkai taip pat pažvelgė į ateitį, tik ne į tokią tolimą. Jų sudarytas profesijų sąrašas siekia 2020-tuosius metus. Anot jų, po 10 metų europiečiams labiausiai reikės senelių slaugytojų, gydytojų, teisininkų, IT specialistų, logistų, lėktuvų pilotų bei konstruktorių, inžinierių, elektros ir elektronikos specialistų, verslo konsultantų.

Tuo tarpu JAV tyrimų bendrovė pateikia savąjį geriausių 2011 m. metų specialybių sąrašą. Jis sudaromas atsižvelgiant į keturis kriterijus – darbo aplinką, patiriamą stresą darbe, fizinį krūvį ir įsidarbinimo galimybes. Į šį sąrašą patenka tokios profesijos, kaip IT specialistai, inžinieriai, buhalteriai ir ekonomistai, pramonės dizaineriai, matematiniai statistai, meteorologai, medicinos laboratorijų specialistai, biologai, fizikai, astronomai, filmų prodiuseriai.

Taigi panašu, kad kiekvienas dešimtmetis pateiks savus iššūkius. Kita vertus, anksčiau darytose prognozėse, kurias prieš keletą metų skelbė žurnalas „Forbes“, teigiama, kad ir po 20 metų klestės politikai bei religijos veikėjai, bus reikalingi kirpėjai, artistai, mokesčių sistemos bei laidojimo sferos darbuotojai, o nyks pardavėjų-kasininkų, paštininkų, degalinių darbuotojų, šachtininkų bei naftininkų profesijos. Mat tikimasi, kad automobiliuose bus naudojamas vandenilinis kuras, o elektros energiją gamins Saulės ir vėjo jėgainės.

Šiemet reikia gydytojų, pardavimo vadybininkų ir draudimo agentų

Lietuvos darbo birža paklausių profesijų barometrą skelbia tik metams. Jos duomenimis, šiemet lengviausia darbą rasti pardavimo vadybininkams, gydytojams, draudimo agentams, siuvimo technologams ir daliai mažiau kvalifikuotų darbininkų – sunkvežimių vairuotojams, pardavėjams, siuvėjams, barmenams ir padavėjams, betonuotojams, metalo apdirbimo staklių operatoriams.

Sunkiau bus įsidarbinti socialiniams darbuotojams, verslo paslaugų vadybininkams, buhalteriams, administratoriams, slaugytojams, mokytojams, reklamos agentams, elektros ir elektronikos inžinieriams, statybos inžinieriams, statybininkams, suvirintojams, baldžiams, virėjams ir kt. Labai mažos galimybės įsidarbinti teisininkams, ekonomistams, pradinukų mokytojams, darželių auklėtojams, socialiniams pedagogams, psichologams, turizmo vadybininkams, degalinių operatoriams, kirpėjams, kosmetologams ir pan.

„Mes skatiname mokinius domėtis naujomis specialybėmis, kurios atsiranda universitetuose, nes jos gali būti labai perspektyvios. Kita vertus, sudarinėdami prognozes, mes jų neįtraukiame, nes atsižvelgiame į rinką, o darbdaviai prisipažįsta patys nežinantys, kas bus po metų – gal jų pačių nebeliks. Šiuo metu mūsų pateiktas barometras atspindi krizės ekonomiką. Nerealu, kad jau šiemet reikės kažkokių ypatingų specialistų. Mat labiausiai vystosi paslaugos ir prekyba“, – aiškino Vilniaus teritorinės darbo biržos Profesinio informavimo centro atstovė Jolanta Skirmantienė.

Specialistės teigimu, Lietuvoje moksleivių garbės reikalas vis dar yra aukštasis mokslas, nors profesinių mokyklų absolventams užsitikrinti saugią ir aprūpintą ateitį neretai yra netgi paprasčiau.

„Dalyvaudami seminaruose universitetuose, dažnai klausiame, ar studentai ketina dirbti pagal pasirinktą profesiją. Tiksliuosiuose, inžineriniuose moksluose tokių yra dauguma, o, pavyzdžiui, beveik visi Pedagoginio universiteto studentai prisipažįsta, kad mokytojais nedirbs, o bandys išvykti. Tiesiog čia buvo lengviau įstoti, gal nereikia mokėti už mokslą“, – pasakojo specialistė.

Anot jos, šiuo metu populiarios profesijos tarp moksleivių – teisininkai, gydytojai, vadybininkai, ekonomistai. Gydytojo prestižas buvo kritęs, tačiau jį, matyt, atstatė žinios, kad mūsų medikai labai gerai uždirba užsienyje.

„Pasitaiko įvairiausių mitų. Neretai įsivaizduojama, kad jeigu aš tapsiu teisininku, iškart uždirbsiu 10 tūkst. Lt. Tuo tarpu baigę studentai pasakoja, kad jie įsidarbina tik teisininkų padėjėjais, dirba už „minimumą“ ir ne po 8, o po 12 valandų, kol įsitvirtina. Mokiniai dažnai neįsivaizduoja, ką jie turės daryti baigę vieną ar kitą specialybę. Pavyzdžiui, pati bandžiau įdarbinti draudimo vadybą baigusią merginą, kuri du kartus atsisakė darbo pasiūlymo. Paaiškėjo, kad ji nenorinti bendrauti su žmonėmis. Taigi profesijos prestižas taip apakina, kad žmogus įstoja neturėdamas net reikalingų asmeninių savybių“, – sakė J. Skirmantienė.

Darbo biržos atstovės teigimu, ne visos tarp mokinių populiarios profesijos yra paklausios darbo rinkoje. Pavyzdžiui, ekonomistui šiandien įsidarbinti nėra lengva. Ieškodami buhalterio, darbdaviai labiau orientuojasi į kolegijų absolventus, tik valstybės tarnybos pozicijose pirmenybę turi universitetų absolventai. Vadybininkai, kadangi jų ruošiama labai daug, taip pat ne visada turi galimybę įsidarbinti.

„Anksčiau buvo populiarios žurnalisto, psichologo profesijos, tačiau šiuo metu mokiniai jomis domisi mažiau. Sumažėjo susidomėjimas ir socialiniais mokslais. Ne itin populiarūs tarp mokinių ir politikos mokslai“, – vardijo pašnekovė pokyčius šioje srityje.

Vienu metu mokiniai stoja net į 15 skirtingų specialybių

Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centro Karjeros planavimo skyriaus vedėja Danutė Talačkaitė taip pat patvirtino, kad moksleiviai dažnai siekia ne profesijos, bet aukštojo mokslo diplomo.

„Išlieka nuostata bet kokia kaina turėti aukštojo mokslo diplomą ir, kaip bebūtų liūdna, visai nesvarbu, kokį. Vaikai patys prasitaria, kad jiems nesvarbu, kur jie mokysis, nes vis tiek esą išvažiuos. Kai kurie svajoja apie studijas užsienyje, bet net nenutuokia, kokių dokumentų reikia, nuo kada juos būtina pradėti kaupti. Mat Lietuvoje reta kuri aukštoji mokykla reikalauja vadinamojo karjeros kelio, liudijančio apie žmogaus polinkius, sugebėjimus, pasiekimus, todėl pasitaiko, kad vienu metu pretenduojama stoti net į 15 specialybių, kurios gali būti labai skirtingos – pavyzdžiui, medicina ir verslo vadyba“, – pasakojo pašnekovė.

Anot jos, šiuo metu Lietuvoje registruota yra apie 6 tūkst. profesijų. Apjungus jas į grupes, susidarytų apie kelis šimtus. Perspektyviausiomis tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje laikomos tos pačios profesijos, kurios atsispindi anksčiau pateiktuose sąrašuose. Bėda ta, kad vaikai nuo mažų dienų nemokomi pažinti save, savo polinkius, sugebėjimus, nemokomi ugdyti tai, kas sekasi, ir nesijausti nevykėliu, kad nesiseka, pavyzdžiui, kalbos arba, atvirkščiai, tikslieji dalykai.

Nuo gegužės skyrius pradės vykdyti projektą, kurio tikslas – kaip tik mokinių karjeros kompetencijų ugdymas. Šiuo metu kuriamas modelis, kaip padėti vaikui ruoštis būsimai karjerai nuo pirmųjų klasių. Dalyje mokyklų jau veikia karjeros planavimo centrai. Projekto rėmuose jų tinklą ketinama išplėsti ir netgi mąstoma apie tokio dalyko atsiradimą mokymo planuose.

„Ko gera, ne viskas sustyguota – Lietuvoje nėra išsamių prognozių ateičiai. Todėl ugdydami penktoko karjerą, šiandien mes negalime kalbėti apie profesiją, nes nežinia, ar ta profesija po 10 metų bus paklausi. Prancūzijoje šioje srityje dirba visas institutas, kuris prognozuoja paklausias profesijas dešimčiai metų. Užsienyje ir darbdaviai aktyviau įsitraukia į vaikų karjeros ugdymą. Šia prasme labai pažengę skandinavai, vokiečiai, prancūzai. Ten darbdaviai vaikšto po mokyklas, nes suvokia, kad nuo jų priklauso, ar tie vaikai kažkada ateis pas juos. Ir Lietuvoje reikėtų suteikti vaikams galimybę „pasimatuoti“ profesiją, išsiaiškinti, ar jie įsivaizduoja ją teisingai“, – svarstė D. Talačkaitė.

Komentarai (17)