Kaip Graikijos krizė paveiks Lietuvą?  (18)

Problemos su skolomis nesusitvarkančia Graikija paveiks euro zoną, o kartu ir Lietuvą, kuri skolinasi tarptautinėse rinkose ir eksportuoja savo prekes. Dėl to sutarė trečiadienį Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (TSPMI) surengtos diskusijos „Kas vyksta euro zonoje ir ką tai reiškia Lietuvai“ dalyviai.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė pripažino, kad žinantys atsakymus į klausimus, kas bus toliau ir kaip galėtų būti, nusipelnytų Nobelio premijos.

„Klausimas kas yra, kaip galėtų būti ir kaip bus iš tikrųjų, mano supratimu, yra Nobelio premijos vertės. Aš tikrai nesijaučiu, kad galiu nors į vieną iš šių klausimų tikrai rimtai ir solidžiai atsakyti. Faktas, kad kas bebūtų ir kaip bebus, tai neabejotinai turės įtaką mums dėl įvairių priežasčių“, – kalbėjo ji.

Ministrė neabejojo, kad euro zonos problemos turės įtakos ir Lietuvos ekonomikai: „Ir dėl to, kad mes turime daug prekybinių interesų su atskiromis euro zonos šalimis, ir dėl to, kad visi dalykai atranda sentimentus tarptautiniame finansų pasaulyje ir turi mums įtakos įvairiais būdais: per kredito kanalus, per valstybę kaip skolininkę ir dėl to, kad esame tvirtai prisirišę prie euro kaip valiutos inkaro“.

Tačiau ji nesutinka su teigiančiais, kad graikai turėtų pasimokyti iš diržus stipriai susiveržusių lietuvių.

„Man atrodo labai lengvabūdiškas požiūris, kai sakoma tegul graikai pasimoko iš mūsų. Reikia žinoti, apie ką mes kalbame. Kalbame ir apie nepalyginamai didesnį problemos mastą, ir apie tam tikrus pamatinius skirtumus. Kita vertus, kai pamatai, kad šalyje problema yra taksistų rinkos liberalizavimas, kas mums atrodo kažkokia nesąmonė, vyksta streikas dėl nesąmonės“, – tvirtino I. Šimonytė.

Jos nuomone, noras gyventi geriau už lengvus pinigus yra žmogiškas ir, matyt, Lietuva galėjo ant jo taip pat paslysti, jei tik būtų turėjusi daugiau laiko.

„Ko gero, jei mums būtų buvę skirta laiko, tai mes būtume panašiai prisigrybavę, kaip prisigrybavo kai kurios pietų valstybės. Nemanau, kad latviai būtų buvę labai skirtingi. Mano supratimu, pagunda gyventi už lengvus pinigus ir staiga užčiuopti tai, ko niekada neturėjai yra visiškai žmogiškas dalykas. Natūralu, kad paslysti ant tos banano žievės yra labai lengva“, – sakė ministrė.

Kita vertus, palyginti su Graikija kai kuriose srityse situacija Lietuvoje yra kur kas geresnė.

„Tos problemos, kuriomis dalijasi Graikijos ir kitų pietinių valstybių ministrai mane verčia didžiuotis mano valstybe, nes tai ką žmonės, 30 metų esantys Europos Sąjungoje, dabar pasakoja kaip savo problemas, Lietuvoje buvo problema 1994-1995 m., kai gaudavome didelę tarptautinę paramą, kurią sugebėjome kažkaip suvirškinti. Tas pats mokesčių mokėjimas. Lietuvos mokesčių nemokėjimo problemos ir Graikijos mokesčių nemokėjimo problemos yra du skirtingi kosmosai“, – kalbėjo ji.

TSPMI vadovas Ramūnas Vilpišauskas atkreipė dėmesį, kad Tarptautinis valiutos fondas suskaičiavo, jog Graikijoje yra 70 sričių, kur galioja apribojimai konkurencijai iš kitų Europos Sąjungos šalių.

„Taigi 70 sričių Graikija nesilaiko esminio ES sutarties principo, matyt, taksi yra viena iš jų. Klausimas, kiek tai pasikeis“, – sakė jis.

Laikytis Mastrichto kriterijų naudinga patiems

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas diskusijoje tvirtino, kad dėl dalies Graikijos skolų nurašymo Europos bankai susidurs su problemomis, tačiau tai negalioja Lietuvoje veikiantiems skandinaviškiems bankams, kurie Graikijos vertybiniais popieriais beveik nesusigundė.

Tačiau Europos bankams sprendžiant savo problemas, mažės skolinimas ir lėtės ekonomika, o tai veiks ir Lietuvą.

„Kalbant apie euro zoną, savaime suprantama poveikis realiai ekonomikai bus ir recesijos rizika išlieka pakankamai didelė. Jeigu bus recesija mūsų eksporto rinkose, natūraliai tai atsilieps mūsų ekonomikos augimui“, – sakė jis.

Jo nuomone, ateityje turėtų brangti ir paskolos Lietuvoje.

Tačiau Lietuvos banko valdybos pirmininkas yra įsitikinęs, kad Lietuvos ateitis yra euras.

Jam pritarė ir TSPMI profesorius Jonas Čičinskas: „Mastrichto kriterijai pirmiausiai yra reikalingi mums patiems norint turėti sveiką ekonomiką. Tai niekas kitas kaip valstietiškas galvojimas – daug nesiskolinti, gyventi pagal pajamas ir taip toliau, dėl ko mes dabar gėdijame graikus, kad taip nedarė“.

Jo teigimu, Lietuva gerai padarytų pati sau, jei 2013 m. pasiektų Mastrichto kriterijus.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Rasa Lukaitytė
(0)
(0)
(0)

Komentarai (18)