Iš poezijos esame girdėję, kad elegantiškai gali snigti, vartydami mados žurnalus galime sušukti: „Kokia elegantiška suknelė!“, o vitrinose galime pamatyti elegantiškus batelius.

Tačiau netikėtai elegantiška gali būti ir matematika. Anna Černevič, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos matematikos mokytoja, matematiką pamilusi dėl jos grožio, mokinius įkvepia uždavinius spręsti elegantiškai.

Kolegų buvote įvertinta kaip daug ir gerai dirbanti mokytoja, mylinti savo darbą ir labai dėl jo besistengianti. Kodėl Jums svarbu matematikos pamokas daryti kuo įdomesnes?

Interaktyvioji lenta, kabanti mano klasėje, labai pagyvina ir paįvairina pamoką. Žinoma, tokiai pamokai pasirengti reikia kur kas daugiau laiko, tenka sukti galvą, kaip pateikti medžiagą, kad ji motyvuotų mokinius ir padėtų suprasti, ko siekiama konkrečia pamoka.

Su mokiniais labai dažnai stengiamės ieškoti, kaip matematiką pritaikyti praktiškai. Pavyzdžiui, mokydamiesi parabolės lygtis, vaikai, kad geriau jas suprastų, turėjo parabolės elementų rasti Vilniaus senamiesčio architektūroje, susižinoti pastato matmenis ir pagal juos parašyti parabolės lygtį.

Taip mokiniai pamato praktinį matematikos pritaikomumą ir patrauklumą, teorinė medžiaga pasidaro kur kas suprantamesnė ir labiau įsimenama. Vaikams yra įdomu mokytis, kai klasėje mato daugiau nei kreidą ir lentą.

Mūsų mokykla turi gražią tradiciją – kartu su kitomis Latvijos, Estijos, Švedijos, Suomijos, Rusijos gimnazijomis rengti mokinius olimpiadoms. Kiekvienais metais po šešis atstovus iš kiekvienos mokyklos susirenka vis kitoje šalyje ir sprendžia matematikos, fizikos, chemijos užduotis. Mokiniams tokios kelionės yra ne tik galimybė tobulintis, tai – tarsi dovana už gerą mokymąsi, paskatinimas ir motyvacija.

Kaip Jūs manote – matematika yra talentas ar juodas ir atkaklus darbas?

Matematika turi dvi medalio puses. Pritariu, kad jai reikia talento, tačiau kad ir koks jis būtų, be juodo darbo ir pastangų talentas tiesiog tūnos paslėptas, neatskleistas ir nepanaudotas. Nuo atkaklaus darbo niekur niekas nepabėgs.

Domiuosi visomis naujovėmis ir ypač tuo, kas pamoką gali padaryti įdomesnę. Buvau viena pirmųjų matematikos mokytojų, pamokose pradėjusių naudotis interaktyviąja lenta. Ieškau nestandartinių pamokos medžiagos pateikimo būdų ir mokymo metodų. Ieškau, kaip kuo geriau matematiką perteikti kiekvienam mokiniui.

Kuo skiriasi matematikai gabūs vaikai nuo muzikos, dailės, literatūros talentų? Dažnai sakoma, kad pirmieji yra sausuoliai, gyvenime matantys tik skaičius...

Tikrai taip nėra. Jeigu vaikui patinka matematika, tai nereiškia, kad jis vakare atsisėdęs spręs 50 lygčių. Jeigu mokinys yra gabus matematikai, jis mokytojo paprašys įdomesnių, nestandartinių uždavinių, jam yra įdomu tuos pačius matematikos namų darbus atlikti kitaip, užduotis spręsti nestandartiškai, tarsi elegantiškai. Matematikos talentai nėra moksliukai, užsidarę savo siaurame pasaulyje, jie yra tokie patys vaikai kaip ir kiti.

Vieni ekspertai siūlo grąžinti privalomą matematikos brandos egzaminą, kiti teigia, kad mokiniai privalo turėti teisę rinktis, reikia jiems matematikos ar ne. Kokia Jūsų nuomonė, kiek ir kodėl reikia mokytis matematikos?

Manau, kad mokiniams turi būti leidžiama rinktis. Pagrindinių matematikos žinių reikia kiekvienam mokiniui, žmogus privalo būti matematiškai raštingas, tačiau specifinių žinių visiems tikrai nereikia. Nuodugniau mokytis matematikos turėtų tie, kuriems jos reikės studijuojant ar dirbant. Jeigu mokinys ketina studijuoti architektūrą, programavimą, ateityje projektuoti lėktuvus, žinoma, matematikos jam reikia neišvengiamai. Tačiau vaikui reikia leisti rinktis pačiam, o ne versti. Jeigu jis jaučia malonumą atėjęs į matematikos pamoką, nori gilintis, jaučia savotišką alkį žinioms, jo versti mokytis niekada nereikės.

Bet matematikoje yra tokių dalykų, kurių niekada praktiškai nepritaikysi ir neiliustruosi. Ar tenka tokiais atvejais išgirsti iš mokinių – kam mokytis, jei vėliau to niekur nepanaudosi?

Einant tokias temas gelbsti fizika. Mokiniai matematikos žinias gali pritaikyti fizikos pamokose. Ne kartą jie džiaugėsi, kad spręsdami fizikos uždavinius prisiminė ir panaudojo per matematiką išmoktus dalykus. Tokiais atvejais vaikai lengviau atsikvepia, suvokia, kad jų įgytos žinios nenueina perniek. Tarpdalykinė integracija mokinius motyvuoja.

Ar galima mokiniams įskiepyti meilę matematikai?

Visi mes mėgstame tai, kas mums sekasi ir teikia malonumą. Jeigu vaikui matematika nesiseka arba jis turi išankstinę nuomonę, kad šito mokslo jam nereikės, kad jam tai neįdomu, nebūtina, meilės neįpūsi. Tokius mokinius kur kas sunkiau įkvėpti mokytis matematikos, padėti pajusti teisingų atsakymų džiaugsmą.

Kodėl Jūs pati pasukote į matematikos pasaulį?

Kad būsiu matematikos mokytoja, žinojau ir visiems sakiau jau nuo aštuntos klasės. Todėl niekur kitur nė nebandžiau stoti, nebandžiau ir nenorėjau ieškoti kitokio darbo.

Matematika man yra grožis. Dabar abiturientai dažnai mane patraukia per dantį klausdami, ar sugalvojau kokių naujų elegantiškų sprendimo būdų. Labai smagu dirbti su mokiniais, kurie jau turi daug žinių ir gali spręsti problemiškus, sudėtingus uždavinius. Smagiausia, kai jie pasiūlo netipiškus, originalius sprendimo būdus. Uždavinį išsprendę nestandartiškai, visi patiriame atradimo džiaugsmą. Mokiniai juokauja, kad tada aš dažniausiai pasakau: „Pažiūrėkite, koks elegantiškas sprendimas!“

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lyderių laikas

Autoriai: Anna Černevič

Komentarai (2)