Mažėjo ir mieste, ir kaime

Mažėjo gyventojų ir kaimuose, ir miestuose: per dešimtmetį 10 proc. sumažėjo miestų gyventojų skaičius ir 12 proc. kaimo gyventojų skaičius. Mažiausią gyventojų praradimą patyrė Vilniaus miestas, čia per dešimtmetį sumažėjo 3,3 proc. gyventojų, o daugiausiai miestiečių prarado Šiauliai – net 18 procentų. Kaime gyvena 33 proc. šalies gyventojų, mieste – 66 procentai.

Gyventojų mažėjimą Lietuvoje daugiausia lėmė migracija - per dešimtmetį iš šalies išvyko daugiau nei 400 tūkst. gyventojų, o atvyko kiek per 60 tūkst. Įtakos turi ir neigiama natūrali gyventojų kaita - daugiau lietuvių miršta, nei gimsta. Dėl šios priežasties per dešimt metų Lietuvoje sumažėjo dar 100 tūkst. gyventojų.

70 proc. daugiau 80-mečių 

Gyventojų surašymo duomenys rodo ir tai, kad mažėja vaikų skaičius iki 15 metų amžiaus. Vidutinis gyventojų amžius – 41 metai. Šis skaičius dar 3 metais didesnis nei buvo prieš dešimtmetį. Per dešimt metų 4 metais pailgėjo vidutinis moterų amžius, 3 metais – vyrų.

2012 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 543,3 tūkst. 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių, arba 18,1 procento visų šalies gyventojų, pranešė Lietuvos statistikos departamentas. Palyginus su 2001 m., jų skaičius padidėjo 58,7 tūkst. (12,1 proc.). Ypač padaugėjo 80 metų ir vyresnio amžiaus asmenų. 2012 m. pradžioje šio amžiaus gyventojų buvo 137,9 tūkst., arba 57,9 tūkst. (72,4 proc.) daugiau nei 2001 m., jie sudarė 25,4 procento (2001 m. – 16,5 proc.) visų pagyvenusių (65 metų ir vyresnio amžiaus) žmonių.

Daugiau išsilavinusių

Per dešimt metų išaugo ir Lietuvos gyventojų išsilavinimo rodiklis. Aukštąjį išsilavinimą Lietuvoje turi daugiau nei 20 proc. gyventojų, tuo tarpu prieš dešimtmetį šis rodiklis siekė vos 12 proc. Dauguma turinčių aukštąjį išsilavinimą – miesto gyventojai. 63 proc. gyventojų moka rusų kalbą, daugiau nei 30 proc. gyventojų moka anglų kalbą, 8 proc. – lenkų kalbą.

Trečdalis vyrų ir 42 proc. moterų vykdant Gyventojų ir būstų surašymą turėjo aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą. 99,8 proc. Lietuvos gyventojų yra raštingi.

Mažiau užimtų gyventojų

Praėjusių metų pradžioje Lietuvoje buvo 2,55 mln. vyresnių nei 16 metų gyventojų, iš kurių 57 proc. buvo ekonomiškai aktyvūs ir 42 proc. ekonomiškai neaktyvūs (nedirbantys ir darbo neieškantys, mokiniai ir studentai, pensininkai, dėl negalios nedirbantys asmenys, namų šeimininkai ir kt.). 1,1 mln. gyventojų dirbo darbą ir gavo už jį darbo užmokestį, arba turėjo pajamų ar pelno.

Statistikos departamento duomenimis, per dešimt metų Lietuvoje ekonominio aktyvumo lygis išliko toks pats. Miestuose dirbo ar pajamų, pelno turėjo 60,5 proc. gyventojų, kaime kiek mažiau - 51,3 proc. Dirbančių vyrų buvo 63,7 proc., moterų - 52,3 proc. Statistikos departamento duomenimis, nuo 2001 metų 7,2 proc. sumažėjo darbo jėgos, užimtų gyventojų sumažėjo 7,7 proc.

Daugiau gyvenančių iš pensijų ir pašalpų

Surašymo metu beveik visi gyventojai nurodė turį bent vieną pragyvenimo šaltinį, du pragyvenimo šaltinius turėjo 13,4 proc. gyventojų, tris - 1,6 proc. gyventojų. Beveik 36 proc. gyventojų pragyvena iš darbo užmokesčio, 23,5 proc. gyventojų iš pensijos, 7 proc. iš pašalpos, 27,5 proc. yra išlaikomi šeimos ar kitų asmenų, 1 proc. išlaikomi valstybės. Palyginus su prieš dešimtmetį vykdyto surašymo rezultatais, daugėjo ne tik gaunančių darbo užmokestį skaičius, bet ir gyvenančių iš pensijos bei pašalpų.

Ateityje gyventojų mažės

Šių metų duomenys buvo apskaičiuoti pagal galutinius gyventojų surašymo rezultatus bei gimimų, mirimų ir gyventojų tarptautinės migracijos vertinimus.

Primename, kad Darbo ir socialinių tyrimų instituto atlikto tyrimo duomenimis, 2021 metais gyventojų skaičius Lietuvoje sumažės iki 2,67 mln., iki 2025 metų darbingo amžiaus žmonių gali sumažėti apie 400 tūkst., o kai kuriuose mažuose miesteliuose daugiau nei pusė gyventojų gali likti pensininkai. Tiesa, tyrimas rėmėsi dar ne galutiniais gyventojų surašymo rezultatais.