Kuršių nerijoje - unikali nendrinių skulptūrų ant vandens paroda (Foto)  (0)

Birželio pradžioje pasibaigusio tarptautinio baltų skulptorių simpoziumo dalyviai Kuršių nerijoje, Juodkrantėje, Gintaro įlankoje, sukūrė naują unikalią nendrinių skulptūrų ekspoziciją ant vandens.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Tai jau vienuolikta tokia ekspozicija, kuri Kuršių neriją puoš visą vasarą iki pat Rudens lygiadienio (rugsėjo 22 d.), kai šventės metu skulptūros virs liepsnojančiais meno kūriniais. Per daugiau nei dešimtį metų, šis nendrinių skulptūrų virsmas skulptūriniais laužais, jau įsitvirtino bei tapo tradicija ir vietos kultūros dalimi, reprezentuojančia menininkų bei vietinių gyventojų darnų santykį su juos supančia aplinka.

Kasmet „gimstančios“ naujos nendrinės skulptūros Gintaro įlankoje, Juodkrantėje, bei kulminacinis renginys pritraukia vis daugiau svečių. Šiais metais tarptautiniame baltų skulptorių simpoziume kūrė menininkai iš Lietuvos ir Latvijos. Neįkainojamos patirties šiame projekte turintys broliai Vytautas ir Kęstutis Musteikiai, menininkas – skulptorius Žilvinas Danys kartu su architektu Dominu Puloku, ir Latvis Andris Kapusts.

Prie baltų tautų vienybės ir senoviškų tradicijų tęstinumo puoselėjimo prisidėjo ir auganti karta, vaikai, – Kęstučio Musteikio sūnūs Argaudas ir Jogilas, Kuršių nerijai padovanoję pačių sukurtą atskirą nendrinę skulptūrą „Krivio malda“. Kiekvienas skulptūrų ekspozicijos meno kūrinys turi savo reikšmę ir prasmę, kuria dalinasi patys jų kūrėjai.

Kęstučio Musteikio skulptūra „Lygiadienis“ (aukštis apie 6,5 m)

Pagal lietuvių liaudies dainą, vai ir atbėga bistrus elnelis, bistrus elnelis devyniaragis... Elnias mistinė būtybė (dabar gal ir nevisiškai suvokiama), kurio raguose įsikūręs visas pasaulis. Du elniai - vienas prieš kitą ir tarp jų saulė – lygiadienis. Kuris elnias ridens saulę ir į kurią pusę?

Vytauto Musteikio skulptūra „Žaltys – saulės saugotojas“ arba „Žalčio pasaka“ (aukštis apie 8 m) Daugelyje pasaulio tautų slibinas, gyvatė ar kitas koks baisuoklis saulę po rudens lygiadienio grobia, ryja ar kitaip galuoja. Tačiau baltų dangiškasis ŽALTYS ją per žiemos šalčius globia, glaudžia ir pavasarį vėl sveiką ir gyvą sugrąžina - dėl to ir laikomas šventu, dėl to ir garbinamas. Šios sampratos atšvaitų randame visiems gerai žinomoje lietuvių pasakoje "Eglė žalčių karalienė". Deginant šią skulptūrą Saulė, palikusi rūpestingą Žalčio prieglobstį, įžiebs kitą jo saugomą brangenybę - STEBUKLINGĄ PAPARČIO ŽIEDĄ, kuris šiaip jau atsiveria tik ypačiai tyroms širdims, atskleidžia joms slapčiausias Visatos paslaptis ir suteikia nepaprastų galių.

Andris Kapusts skulptūra „Ožka ir Vilkas“ (aukštis apie 5 m) Ožka ir Vilkas latvių folklore yra senoviški simboliai, kurie simbolizuoja du opozicinius principus – Moteriškąjį ir Vyriškąjį. Ožkos ir Vilko atvaizdai yra ant piramidės viršūnės, kuri reiškia pasaulio kalną. Pasaulio kalnas turi tris lygius, kuriuos žymi geometriniai ženklai – simboliai.
Žemiausiame lygyje yra pirminės jūros bangos ženklas reiškiantis požemį, kur dabar mūsų protėviai. Viduriniame lygmenyje – trys skirtingi ženklai: judėjimas, likimas ir vaisingumas, reiškiantys žemės paviršiaus terpę, kurioje gyvename mes – žmonės. Aukščiausiame lygyje – saulės ženklas, simbolizuojantis aukščiausios dievybės terpę.

Žilvino Danio ir Domino Puloko skulptūra „Saulės ratas“ (aukštis apie 5 m) Skulptūrą siejame su dangaus kūnais - Saule ir Aušrine. Saulės ratas simbolizuoja nenutrūkstamą metų laikų virsmą, dieną ir naktį, lygiadienį. Aušrinė žvaigždė simbolizuoja tikslą ir įveda dar vieną dimensiją, taip ratas simboliškai paverčiamas spirale, nesibaigiančiu laiko fraktalu.

Argaudo ir Jogilo skulptūra „Krivio malda“ (aukštis apie 2 m) Senovės baltų vyriausiasis žynys Krivis prižiūri šventąją ugnį ir vadovauja ritualinėms apeigoms. Čia ir Saulė, ir Mėnulis, ir žvaigždė Aušrinė, o viduryje - aukuras. Ir viskas „sukasi“ apie aukurą.
Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Grynas.lt
Grynas.lt
(0)
(0)
(0)

Komentarai (0)