Šachmatų genijų kaukoliniais marškinėliais apvilko lietuvė  (1)

Pasaulio čempionas Magnus Carlsenas mėgsta krepšinį ir žavisi Jonu Valančiūnu. Šachmatų Mozartas iš Norvegijos net gindamas savo titulą neatsisako įpročio kasdien paimti krepšinio kamuolį į rankas.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

M.Carlsenas Sočyje nenusivelka lietuviškų marškinėlių. Dar prieš porą savaičių jis atvyko į viešbutį Rusijos pietų kurorte, pasipuošęs legendine kaukoline apranga, skirta Lietuvos krepšinio rinktinės sirgaliams.

Šachmatų Mozartu vadinamas 23-ejų norvegas Sočyje per dvikovą su 44-erių indu Viswanathanu Anandu gina pasaulio čempiono vardą. Po dešimties partijų M.Carlsenas pirmauja 5,5:4,5, bet poilsio dienomis jis lyg tyčia vėl velkasi lietuviškus marškinėlius, kai porą valandų lauko aikštelėje su treneriais ir Norvegijos žurnalistais žaidžia krepšinį.

„Tuos marškinėlius Magnus gavo iš mano vyro. Tai mūsų šeimos dovana“, – neslėpė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Kol 2011-ųjų Europos šachmatų čempionė Šiauliuose rūpinasi trijų mėnesių sūneliu, jos vyras Peteris Heine Nielsenas Sočyje dirba pasaulio čempiono komandos štabe. Dar 2013-ųjų gruodį Palangoje su garsiausia Lietuvos šachmatininke vestuves atšventęs 41-erių didmeistris iš Danijos pora pastarųjų sezonų yra M.Carlseno treneris.

„Jeigu mano vyras toliau liks Magnuso sekundantu, tikrai realu, kad pasaulio čempionas kada nors atvyks į Lietuvą. Dar prieš mačą Sočyje buvo rimtai svarstoma apie galimybes treniruočių stovyklą surengti mūsų šalyje“, – neslėpė V.Čmilytė, kasdien su vyru per „Skype“ programą aptarianti pasaulio čempionato partijas.

– Viktorija, iš kur M.Carlsenas gavo kaukolinius marškinėlius? – V.Čmilytės pasiteiravo „Lietuvos rytas“.

– Pirmiausiai aprengiau Peterį, o paskui nusprendžiau ir Magnusą (šypteli).

Peteris ne pirmus metus gyvena Šiauliuose. Ir Lietuva jam šiuo metu jau yra net ne antrieji, o pirmieji namai.

M.Carlsenui tuos marškinėlius ir padovanojo mano vyras.

Magnusas žino, kad lietuviai yra vieni stipriausių krepšininkų pasaulyje. Kai per poilsio dieną Sočyje vyras kartu su juo žaidė krepšinį, M.Carlsenas vėl buvo apsivilkęs tuos marškinėlius.

Norėdami atsipalaiduoti jie nuolatos po porą valandų praleidžia taip žaisdami.

Magnusas yra labai didelis daugelio sporto šakų sirgalius. Bet ypač futbolo ir krepšinio.

– Dar prieš kelionę į Sočį M.Carlsenas pareikalavo mačo organizatorių, kad šalia jo viešbučio būtų krepšinio aikštelė. Kaip jis susidomėjo Norvegijoje neitint populiaria sporto šaka?

– Magnus skiria labai didelį dėmesį fiziniam pasirengimui. Tuo jis labai išsiskiria nuo kitų šachmatininkų.

Norvegai – sportiška tauta, o Magnus nuo vaikystės pripratęs žaisti visus žaidimus su kamuoliu. Jis labai mėgsta ir pats žaisti, ir stebėti krepšinio varžybas.

Nors Magnusui futbolas išliko sporto šaka Nr.1, krepšinis jam suteikia daug emocijų dėl savo dinamiškumo.

Magnus yra azartiškas žmogus, kuris labiausiai nemėgsta pralošti ir turi visuomet laimėti.

– Ar tiesa, kad norvegas žavisi Jonu Valančiūnu?

– Jis gerai žino Joną.

NBA rungtynes Magnus stebi beveik kasdien. Šie mačai dažniausiai transliuojami naktimis, todėl dėl to net yra nukentėjęs jo pasirengimas šachmatų varžyboms.

Vyras man pasakojo, kad kai jie treniravosi, dažnai kartu žiūrėdavo krepšinį.

Magnus gerai žino ir Arvydą Sabonį, bet tuo tikriausiai jau nieko nenustebinsi. Man labiau įstrigo, kad jis žino net jaunus mūsų krepšininkus, kai paminėjo J.Valančiūną.

– M.Carlsenas vadinamas šachmatų Mozartu. Kodėl?

– Stipriausi pasaulio šachmatininkai būna dviejų tipų. Vieni yra pusėtinai talentingi, bet labai sunkiai dirbdami pasiekia aukštumų, o kiti tiesiog turi dievo dovaną šachmatams.

Magnus, be abejo, priklauso antriesiems. Jis yra šachmatų genijus.

Kartais sunku net patikėti, kad taip žaidžia žmogus. Stebint jo partijas dažnai atrodo, kad taip gali žaisti tik kompiuteris.

Milžinišku talentu šachmatams Magnus išsiskyrė nuo pat vaikystės, todėl jam ir prilipo ta Mozarto pravardė.

– Kuo norvegų vunderkindas labiausiai skiriasi nuo kitų šachmatininkų?

– Kaip jau minėjau, Magnus labai didelį dėmesį skiria tam, kad būtų fiziškai gerai pasiruošęs visoms savo dvikovoms.

Mačui Sočyje jis specialiai 10 dienų ruošėsi Alpėse. Priežastis ta pati – norėjo suderinti šachmatinį darbą su fiziniu pasirengimu, o kalnuose turėjo galimybę nuolat slidinėti.

Magnus vadovaujasi filosofija, kad pirmiausiai jis yra tikras sportininkas.

Jis visada žaidžia labai atkakliai ir niekuomet nesutiks partijos baigti lygiosiomis, jeigu ant lentos matys nors vieną galimybę laimėti.

Neretai šachmatininkai būna daugiau teoretikai, mąsto abstrakčiai apie šachmatų grožį ar įspūdingas kombinacijas. Magnus svarbiausia yra rezultatas. Savo tikslo jis visuomet sieks iki galo.

Atrodo, kad jis niekuomet nejaučia jokio nuovargio. Aišku, taip nėra, bet Magnus turi tikro čempiono charakterį ir pasižymi ypatinga šachmatine galia ir ištverme.

Jis išsiskiria iš kitų, nes yra tikras lošėjas.

– M.Carlsenui kitą savaitę sukaks tik 24-eri, bet ne vienas ekspertas jau dabar jį mini tarp penkių geriausių žaidėjų per visą šachmatų istoriją. Ar norvegą įtrauktumėte į savąjį „Top-5“?

– Tikrai pritarčiau tokiai nuomonei.

Į mano geriausiųjų penketuką pirmiausiai patektų Bobby Fischeris (2008-aisiais miręs 1972 metų pasaulio čempionas – Red.) Amerikietis buvo ypatingas: jis turėjo ir milžinišką talentą, ir labai daug dirbo. Jis geriausiai sujungė tuos du šachmatininkų tipus, apie kuriuos kalbėjau.

Tarp geriausiųjų taip pat būtų M.Carlsenas ir Anatolijus Karpovas. Po to dar paminėčiau kitus šiuolaikinių šachmatų lyderius: buvusius pasaulio čempionus Vladimirą Kramniką ir Viši Anandą.

Didesnį įspūdį man padarė tie žaidėjai, kuriuos teko asmeniškai matyti, kaip jie žaidžia.

Daugelis pritaria, jog bendras šachmatų lygis per pastaruosius 20 metų akivaizdžiai pakilo. Tam, kad dabar taptum pasaulio čempionu, reikia būti daug stipresniam negu ankstesniais laikais.

– Kaip Jūsų vyras tapo M.Carlseno komandos nariu?

– Peteris yra danas, todėl su norvegais gali puikiai susikalbėti.

Kai M.Carlsenas dar buvo labai jaunas, jo tėtis kreipėsi į Peterį pagalbos. Magnus tuomet buvo trylikos metų. Peteris treniravo jį ketverius metus ir per tą laiką jie labai susidraugavo.

Mano vyras buvo ne tik treneris, bet tapo ir artimu Magnus draugu. Bet tais laikais Peteris padėjo ne tik norvegų vunderkindui. Jis buvo ir tuomečio pasaulio čempiono V.Anando treneris.

Suderinti du darbus sekėsi vis sunkiau, kilo tam tikras interesų konfliktas, todėl mano vyras vėliau liko dirbti tik su indu.

V.Anandas net keturis kartus tapo pasaulio čempionu, kai Peteris buvo jo sekundantas. Bet prieš pusantrų metų M.Carlsenas vėl paprašė Peterio pagalbos.

Mano vyras nustojo padėti V.Anandui ir ėmė vėl dirbti su Magnusu.

– Ar Indijos didmeistris dabar nevertina Peterio kaip savotiško išdaviko?

– Sporte neretai pasitaiko, kai buvę tavo treneriai vėliau atsiduria pas varžovus.

Aišku, dėl to jaučiasi tam tikra trintis, bet V.Anandas yra labai inteligentiškas ir praktiškas žmogus. Peterio santykiai su Viši liko gana šilti.

Jeigu V.Anandas šį mačą žaistų ne su Magnusu, mano vyras tikrai visa širdimi remtų Viši. Dabar jie yra varžovai, bet iki šiol liko gerais draugais.

Jie išsiskyrė gražiuoju. Galbūt taip nutiktų ne su kiekvienu, bet V.Anandas yra ypač geranoriškas žmogus.

– Kuo V.Anandas skiriasi nuo norvego?

– Jau 1990-ųjų pradžioje indas buvo vienas iš stipriausių šachmatininkų, o pasaulio čempionu jis neveltui iš viso tapo net penkis kartus.

V.Anandas psichologiškai yra labai tvirtas žmogus, nes karjeroje išgyveno daug sudėtingų akimirkų. Jam teko varžytis tais laikais, kai dar žaidė ir Garry Kasparovas, prieš kurį laimėti beveik nebuvo jokių šansų.

Kai G.Kasparovas baigė karjerą, V.Anandui buvo jau gerokai virš 30 metų. Bet Viši tuomet įgavo antrąjį kvėpavimą ir iš naujo atsiskleidė, tapęs pasaulio čempionu.

Dabar jau vargu, ar kas nors drįstų ginčytis, jog V.Anandas yra vienas geriausių žaidėjų per visą šachmatų istoriją.

Jis labai daug dirba ir taip pat yra pragmatiškas sportininkas. Bet tuo pat metu indas išlieka labai ramus ir nekonfliktiškas. Tikriausiai šiuos bruožus nulėmė ir jo tautybė.

Kaip čempionui toks charakteris galbūt net atrodo kiek keistas.

Kai Viši tapo pasaulio čempionu, šachmatai tapo populiaresni, o mūsų sporto šakoje išnyko daug įsisenėjusių konfliktų.

V.Anandas suteikė šachmatų pasauliui savo harmonijos.

– Bet šachmatai sulaukė daugiausiai dėmesio, kai dėl pasaulio karūnos varžėsi B.Fischeris ir Borisas Spaskis ar A.Karpovas ir G.Kasparovas. AP agentūra net buvo įtraukusi A.Karpovo ir Viktoro Korčnojaus mačus tarp 10 įvykių, kurie XX amžiuje peržengė sporto ribas ir tapo neapykantos simboliu tarp dviejų varžovų. Ar šachmatų populiarumui nereikalingos tokios aistros?

– Tuomet šachmatai buvo ypač populiarūs, bet jie turėjo perdaug politinio atspalvio. Tai buvo šaltojo karo laikai, o dabar viskas labai pasikeitė.

Šiuo metu vėl jaučiasi tikras šachmatų atgimimas. Internetas suteikė galimybę visiems labai lengvai stebėti šachmatų mačus visame pasaulyje.

Tai yra milžiniškas pliusas mūsų sportui.

– „Kompiuteriai sunaikins žmogiškuosius šachmatus“, – „Lietuvos rytui“ pesimistiškai prognozavo V.Korčnojus, prieš porą metų apsilankęs Vilniuje. Nepritariate šiai legendinio didmeistrio įžvalgai?

– Kompiuteriai, be abejo, padarė mūsų žaidimą kitokį.

Esu visai kitos kartos atstovė, bet kaip šachmatininkė tikriausiai labiau norėčiau žaisti kokiais 1970-aisiais, nes tuomet buvo žymiai daugiau erdvės kūrybai.

Dabar tą erdvę tiesiog užmuša šachmatų programos, akimirksniu sufleruojančios, kuris ėjimas yra geras, o kuris – blogas.

Kompiuterinės programos padarė šachmatus kitokius, bet nebūtinai – blogesnius.

O internetas mūsų žaidimui suteikė dar neregėtų galimybių.

Štai socialiniame „Twitter“ tinkle Indijoje mačo V.Anandas- M.Carlsenas tema yra pirma pagal populiarumą. Norvegijoje pagrindinis TV kanalas kasdien po 5-7 valandas rodo šachmatus. Norvegiška „Panorama“ ir žinių laidos net atidedamos vėlesniam laikui, jeigu M.Carlseno partija Sočyje dar nesibaigė.

Tokio dėmesio šachmatams šiose šalyse įsivaizduoti anksčiau buvo tiesiog neįmanoma. Juk mes kalbame apie sporto šaką, kai du žmonės sėdi prie lentos ir kartais po pusvalandį nejuda – tik galvoja.

Bet šachmatų žavesį jau pagavo ne tik Indija ar Norvegija. Interneto pagalba mačą Sočyje gyvai stebi milijonai mėgėjų iš viso pasaulio, ir tai yra labai smagu.

– Po dešimties partijų 5,5:4,5 pirmauja M.Carlsenas. Ar dvikova Sočyje klostosi taip, kaip ir tikėjotės?

– Mačo pradžioje buvo akivaizdu, kad V.Anandas debiutinėje stadijoje geriau atliko namų darbus. Bet indas yra labai stiprus teoretikas, turi stiprų štabą, o per daugelį metų sukaupė milžiniškos patirties, todėl taip ir buvo prognozuota.

M.Carlseno žaidimas iš esmės remiasi visai kitokiais principais. Padėtis lentoje gali būti apylygė ar net blogesnė, bet jis daro labai daug tikslių ėjimų paeiliui, kol varžovas tiesiog neištveria. Magnus žaidžia kaip galingas kompiuteris.

Mane iki šiol labiausiai nustebino vienas epizodas iš šeštosios partijos. M.Carlsenas padarė grubią klaidą, bet V.Anandas jos nepastebėjo ir ja nepasinaudojo. Tai buvo partija, kurią Magnus vėliau laimėjo.

Tokio lygio varžybose grubios klaidos yra ypač retos. Bet jos tik dar kartą patvirtina, kokia milžiniška įtampa slegia abu didmeistrius.

Galva kartais linkusi paprasčiausiai išsijungti. Tačiau būtent tokios akimirkos šiam mačui suteikia tik papildomo dramatizmo ir intrigos.

– Kas taps pasaulio čempionu?

– Dar prieš mačą M.Carlsenas buvo favoritas ir juo išliko, sužaidus 10 partijų.

Nors V.Anandas šį mačą žaidžia kur kas geriau negu pernai Čenajuje, pasivyti Magnusą jam bus labai sudėtinga.

Kadangi M.Carlseno komandoje dar dirba ir mano vyras, laukiu norvego pergalės.

Bet vienos klaidos kaina dabar yra labai didelė. Lemiamą reikšmę turės tai, kaip abu didmeistriai susitvarkys su jauduliu.

– Po aštuntosios partijos abu varžovai buvo priversti atlikti dopingo testus. Koks dopingas gali padėti šachmatuose?

– Man pačiai jau teko tris ar keturis kartus duoti dopingo mėginį tarptautinėse varžybose.

Iš tiesų šachmatininkai kiek sarkastiškai vertina šiuos testus.

Draudžiamų preparatų sąrašas šachmatams yra lygiai toks pats kaip ir kitose sporto šakose. Tiesą sakant jo viso mintinai iki šiol net nežinau, nors ir esu profesionali žaidėja.

O dopingo testai šachmatuose buvo įteisinti dėl olimpinės svajonės.

Prieš 14 metų visų šachmatininkų viltys pagaliau patekti į olimpinę šeimą tik per plauką netapo realybe. Kai Tarptautiniam olimpiniam komitetui (IOC) dar vadovavo Juanas Antonio Samaranchas, viskas jau, regis, buvo sutarta, bet ispano pasitraukimas tuomet pakišo koją.

Bet mes iki šiol nepraradome vilties, kad šachmatai taps olimpine sporto šaka. Būtent todėl iki šiol dopingo testai nuolatos atliekami tarptautinėse varžybose. Jie yra tikrai nedidelė kaina už galimą svajonės išsipildymą, ir profesionalai tai puikiai supranta.

Su medikamentiniu dopingu dar nesu susidūrusi, tačiau šachmatuose didesnė problema – kompiuterinė pagalba. Vienintelis būdas mūsų sporte nelegaliai „pasistiprinti“ – tai kažkokiu būdu turėti ryšį su kompiuteriu.

Šachmatų varžybose vis pagaunami ir mėgėjai, ir pusiau profesionalūs žaidėjai, mėginantys gauti informacijos iš kompiuterinių programų. Tai vienintelis šachmatų dopingas, keliantis realią grėsmę.

– Lietuvoje šįmet daugiau aistrų sukėlė ne dvikova dėl pasaulio čempiono karūnos, o FIDE prezidento rinkimai, kuriuose Kirsanas Iliumžinovas įveikė G.Kasparovą. Lietuvos šachmatų federacijos (LŠF) prezidentas Aleksandras Černovas sulaukė aštrios kritikos, kad palaiko FIDE vadovą, kuris siejamas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Kaip vertinate šias viešas diskusijas?

– Lietuvoje šie rinkimai buvo nereikalingai politizuoti. Visa šachmatų situacija buvo vertinama tik per Rusijos agresijos ir V.Putino politikos prizmę.

Bet kai K.Iliumžinovas dar 1995 metais pirmąsyk tapo FIDE prezidentu, net pats G.Kasparovas jį rėmė. Tuomet juk dar nebuvo V.Putino valdžioje.

Kai pasigirdo kalbos, jog dėl tų rinkimų reikėtų nušalinti net mūsų federacijos prezidentą, man buvo labai keista. Niekas tuomet net nesidomėjo, ką A.Černovas nuveikė šachmatų vystymuisi Lietuvoje.

Jis turi daug idėjų ir deda tikrai daug pastangų, kad šachmatai Lietuvoje taptų populiaresni, būtų įtraukti ir į mokyklų programas.

Mano akimis situacija mūsų federacijoje dabar yra geresnė negu buvo prieš keletą metų. LŠF veiklą reikėtų vertinti pagal tai, kad vyksta šachmatų pasaulyje, o ne kitur.

– Šiauliuose dabar auginate trijų mėnesių sūnelį. Kada 2011-ųjų Europos čempionė ruošiasi vėl grįžti į varžybas?

– Paskutinį kartą dalyvavau varžybose prieš pusmetį. Didelės pertraukos neturėjau.

Tikiuosi, kad pavyks žaisti pasaulio moterų čempionate, kuriame dalyvaus 64 stipriausios šachmatininkės.

Šios varžybos turėjo vykti dar spalio mėnesį. Tuomet būčiau tikrai atsisakiusi dalyvauti, nes sūnelis buvo dar per daug mažas. Bet neatsirado pakankamai lėšų priziniam fondui, todėl varžybų data buvo perkelta.

Pasaulio čempionatas dabar turėtų vykti 2015-ųjų kovą Abu Dabyje. Jeigu ši data bus oficialiai patvirtinta, jau šį mėnesį pradėsiu jam ruoštis. Šis perkėlimas man tapo netikėta dovana, nes jau buvau susitaikiusi, kad vieną ciklą teks praleisti.

Pasaulio čempionatai vyksta kas dvejus metus, todėl tai būtų svarbiausios mano varžybos kitą sezoną.

Tikrai nesu atitrūkusi nuo šachmatų, nes mūsų namai pilni šio žaidimo. Tikiuosi, kad pavyks sėkmingai sugrįžti, o motinystės atostogos nepadarys žalos mano rezultatams.

Dvikova dėl milijono eurų


Mačas dėl pasaulio čempiono karūnos Sočio olimpiniame spaudos centre prasidėjo 2014-ųjų lapkričio 7-ąją, o baigsis vėliausiai lapkričio 28-ąją.

Šio mačo prizinį fondą sudaro 1 mln. eurų. 60 proc. sumos atiteks pasaulio čempionui, o 40 proc. – pralaimėjusiam didmeistriui.

Titulą ginantis M.Carlsenas (ELO koeficientas 2863) susitinka su Višwanathanu Anandu (2792).

44-erių indas gavo teisę mesti iššūkį pasaulio čempionui, kai 2014-ųjų kovą laimėjo pretendentų turnyrą Chanty-Mansijske (Rusija), kuriame žaidė 8 didmeistriai.

V.Anandas jau yra penkis kartus (2000, 2007, 2008, 2010 ir 2012 metais) tapęs pasaulio čempionu.

Mačą dėl čempiono karūnos sudaro 12 klasikinių partijų (atlikti 40 pirmųjų ėjimų skiriama po 120 minučių, vėliau dar po 60 minučių – kitiems 20 ėjimų ir po 15 minučių iki partijos pabaigos, suteikiant po sekundę už kiekvieną naują ėjimą, pradedant 61-uoju).

Pasaulio čempionu taps šachmatininkas, kuris pirmasis surinks 6,5 ar daugiau taškų.

Jeigu po 12 klasikinių partijų rezultatas bus 6:6, nugalėtoją lems papildomos 4 sutrumpintos partijos (kiekvienam žaidėjui bus skiriama po 25 minutes). Jeigu po šių partijų rezultatas vėl bus lygus, bus žaidžiamos 2 partijos, kai žaidėjai gaus tik po 5 minutes ėjimams atlikti. Jeigu vėl nepavyks išaiškinti nugalėtojo, analogiškomis sąlygomis bus žaidžiamos dar 2 partijos (iš viso daugiausiai – 10 trumpųjų partijų). Jeigu nugalėtojas vis tiek nepaaiškėtų, jį lemtų paskutinė partija iki „mirties“.

Po 10 partijų M.Carlsenas pirmauja 5,5:4,5. Žaisdami baltosiomis figūromis norvegas laimėjo 2-ąją ir 6-ąją, o indas – 3-iąją partiją.

11-oji partija numatyta lapkričio 23, o 12-oji – lapkričio 25 d. Jeigu prireiktų pratęsti mačą, visos trumposios partijos būtų žaidžiamos lapkričio 27-ąją.

2013 metais Čenajuje (Indija) mače dėl čempiono karūnos M.Carlsenas pirmąsyk įveikė V.Anandą jau po dešimties partijų – 6,5:3,5 (3 pergalės ir 7 lygiosios).
Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
Autoriai: Giedrius Janonis
(19)
(3)
(16)

Komentarai (1)

Susijusios žymos: