ES parama Lietuvoje 2007 – 2013: kiek ir ko gavome, kur išleidome, ką reikėtų keisti  (9)

Baigėsi 2007 – 2013 ES paramos laikotarpis, dauguma įstaigų iki liepos 1 d. privalėjo pabaigti vykdytus projektus. Dabar įsibėgėja 2014 – 2020 m. investicijų periodas. Fiksuojamas pokytis sąvokoje, ES finansai vadinami ne be parama, o investicijomis. Ką toks pokytis parodo apie ankstesnį laikotarpį? Ar lėšos buvo dalinamos visiems norintiems? Pasisavinome daug, didžiuojamės tuo, bet ar tai naudinga?


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

2007-2013 m. finansiniu laikotarpiu Lietuvai skirta daugiau kaip 6,8 mlrd. eurų (23 mlrd. litų) ES struktūrinių fondų investicijų. Lietuva lėšų panaudojome buvo rekordininkė – Finansų ministerijos duomenimis paskirstyta 100 proc. šios sumos.

Didelė dalis struktūrinių fondų lėšų buvo skiriama infrastruktūrai atnaujinti – renovuotos viešosios erdvės, keliai, kiti susisiekimo tinklai ir pasenę bei energiškai neefektyvūs pastatai.

ES fondų lėšos nuo įstojimo į ES 2004 metais buvo svarbus viešųjų investicijų šaltinis, 2004 – 2012 metais jos sudarė 54 % visų investicijų šalyje, o 2008 – 2011 m. net 80 proc.

Daugiausia investicijų teko transportui (26,5 %), aplinkos apsaugai ir energetikai (23 %) ir mokslinei plėtrai (23 %).

Investicijos turėjo dvejopą rezultatą. Viena vertus, įmonės atnaujino techninę bazę, buvo renovuota valstybės infrastruktūra. Kita vertus, 2008 – 2010 metais net 40 % įmonių inovacijas įdiegė ES fondų lėšomis. Tai pademonstruoja ne tik fondų reikalingumą, bet ir tai, kad investicijoms pasibaigus, dalis įmonių gali kristi į duobę ir nesugebėti prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos sąlygų.

Ar parama atneš ilgalaikę naudą?

Įvertinti investicijų naudą objektyviai nepavyks, nes veiksmų programoje nedetalizuojama, koks yra sėkmingas paramos paskirstymas. Lietuvos 2007 – 2013 ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijoje nurodoma, kad paramos tikslas: „sparčiai gerinti sąlygas investuoti, dirbti ir gyventi Lietuvoje, kad ūkio augimo teikiama nauda pasiektų visus gyventojus“. Taigi teoriškai galima teigti, kad bet koks paramos paskirstymas atitinka iškeltus tikslus.

Visgi praktikoje turime vertinti ar beveik 7 mlrd. eurų turės poveikį ir pasibaigus paramos laikotarpiui – Europos Sanglaudos fondas skiria lėšas būtent valstybių ekonomikų lygių vienodinimui paskatinti.

Visuomeninė ir ekonominė infrastruktūra Lietuvoje neabejotinai atsiliko nuo ES lygio – regioninėse vietose gyventojai neturėjo priėjimo prie interneto, nebuvo kitų būtinų komunikacijos priemonių, o susisiekimas su regionais buvo nepatogus.

Teisinga ir veiksmų programoje pateikiama prielaida, kad prastos kokybės viešosios erdvės trukdo investicijų pritraukimui. Norint būti konkurencingiems regione būtina turėti maksimaliai sutvarkytą infrastruktūrą bei darbo jėgą, galinčią patenkinti įvairius poreikius.

Išanalizavus Finansų ministerijos administruojamame puslapyje www.esinvesticijos.lt pateikiamus dokumentus galima konstatuoti, kad lėšos buvo išleistos pagal numatytus tikslus. Oficialiais duomenimis, daugiau nei 170 tūkstančių bedarbių dalyvavo įdarbinimo programose, beveik 40 tūkst. bedarbių įgijo profesinę kvalifikaciją. Atnaujintos ir gyvenamosios vietovės – 237 gyvenvietėse vykdyti viešųjų erdvių renovavimo projektai, įrengtos kompiuterių klasės bei kita moderni technika. 775 miesteliai ir kaimai prijungti prie plačiajuosčio tinklo, suteikiančio galimybę naudotis greitu internetu.

Pagal pateikiamus duomenis tampa aišku, kad infrastruktūra kurta dideliais mastais, ypatingą dėmesį skiriant regioninėms vietovėms. Visgi kvestionuotinas jos pritaikomumas ne tik ilguoju laikotarpiu, bet ir per artimiausius metus. Kaimuose, kur kompiuterinis raštingumas žemas, nevykdytos beveik jokios integravimo programos – infrastruktūra dažnai yra nenaudojama poreikiams, kuriems ji buvo skirta. Ta pati tendencija galioja ir kvalifikacijos suteikimo programoms – duomenų apie faktinį bedarbių įdarbinimą po programos baigimo nėra pateikiama.

Trumpalaikio programų valdymo efektyvumo trūkumas suteikia pagrįstų abejonių dėl paramos atitikimo ilgalaikiems valstybės interesams. Šiuo atveju problema tampa ne lėšų paskirstymas, bet programų įgyvendinimas ir jų suderinamumas su valstybės poreikiais.

Kada investuosime į mokslą?

Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė veikla (MTEP) yra viena iš investicijų sričių, galinčių sukurti ilgalaikį pagrindą ekonomikos plėtrai ir aukštą pridėtinę vertę kuriančių darbo vietų kūrimui. Statistikos departamento duomenimis, pagal MTEP santykį su BVP Lietuva yra viena iš mažiausiai lėšų tam skiriančių šalių ES ir lenkia tik tokias šalis kai Bulgarija ir Rumunija. Skandinavijos šalyse šis skaičius siekia daugiau nei 2 proc., o Lietuvoje tik kiek daugiau nei pusę procento.

2007 – 2013 metų ES paramos finansiniu laikotarpiu, Finansų ministerijos duomenimis MTEP buvo skirta 3 proc. visų investicijų. Kelių ir kitos infrastruktūros atnaujinimui tuo tarpu skirta 79 % investicijų. Naujų kelių tiesimas, nors ir žymiai prisideda prie sąlygų eksportui pagerinimo, yra neefektyvus ilguoju laikotarpiu. Didžiąją dalį Lietuvos eksporto sudaro reeksportas, todėl Lietuva sukuria labai mažą dalį produkto pridėtinės vertės, nesukuriamos aukštos kvalifikacijos reikalaujančios darbo vietos, taip pat esame labai pažeidžiami kuro kainų svyravimams.

Žvelgiant į naująjį 2014 – 2020 metų periodą perspektyvos atrodo teigiamos. MTEP dalis tarp visų ES investicijų didėja iki daugiau nei 10 %. Kartu mažėja infrastruktūrai skiriama investicijų dalis perskirstant jas smulkiojo ir vidutinio verslo vystymo bei energinio efektyvumo didinimo programoms. Tokiu būdu daugiau galimybių yra skiriama ilgalaikę naudą galintiems atnešti projektams. Įdomu ar galime tikėtis, kad į juos bus integruota ir 2007 – 2013 m. laikotarpiu plėtota infrastruktūra.



Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
Autoriai: Leonas Kondrašovas
(10)
(0)
(10)

Komentarai (9)