Kaip Nobelio premijos laureatai privertė bankrutuoti minias žmonių  ()

Neįmanomi dalykai akcijų rinkoje vyksta dažniau, nei atrodo, perspėja maklerių biuro DM BOŚ (Dom Maklerski Banku Ochrony Środowiska) analitikas Grzegorzas Zalewskis ir primena dviejų Nobelio premijos laureatų istoriją. Jų fondas 1998 metais sukrėtė finansų rinką, rašo portale wyborcza.pl Ireneuszas Sudakas.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

G.Zalewskis savo paskaita atidarė jubiliejinę, 20-ąją, vadinamąją Volstrito konferenciją Karpačo mieste Pietų Lenkijoje. Ši konferencija – tai masiškiausias pavienių investuotojų susitikimas Lenkijoje. Pranešėjas yra gerbiamas įvykių finansų rinkoje analitikas ir komentatorius.

Diskusijos tema buvo įvykiai rinkoje, kurių teoriškai neturėjo būti, bet vis dėlto įvyko. Tokios situacijos turi būti įspėjimas investuotojams. Pirmasis toks atvejis buvo finansų rinkos krachas po vadinamojo juodojo pirmadienio 1987 metų spalio 19 dieną. Tuomet Niujorko vertybinių popierių biržos indeksas nukrito 22 proc. ir sukėlė didžiulį akcijų kainų kritimą bei panišką jų išpardavimą visame pasaulyje.

Iki tol visi buvo įsitikinę, kad toks didelis akcijų kurso kritimas, koks buvo užfiksuotas prieš Antrąjį pasaulinį karą, dabartiniais laikais tiesiog neįmanomas.

„Vėliau tas spalis daug metų buvo to kažko, kas negali atsitikti, simbolis, – konstatavo G.Zalewskis. – Tada bankrutavo Anglijos „Barings Bank“.

Prie bankroto jį privedė Nickas Leesonas, kuris banke buvo atsakingas už terminuotąsias investicijas. Jis vykdė neteisėtas bankines operacijas, dėl kurių bankas patyrė 800 milijonų svarų sterlingų nuostolį, ir bankas bankrutavo. N.Leesonas tik neseniai išėjo iš kalėjimo ir skaito paskaitas apie etišką investavimą.“

Nobelio premija nėra išminties garantija

G.Zalewskis įvardijo ir kitas pamokomas finansinių institucijų nesėkmes. Viena iš labiausiai žinomų istorijų yra susijusi su Myronu S.Scholesu ir Robertu C.Mertonu, kurie 1994 metais įsteigė fondą „Long-Term Capital Management“ (LTCM) – šis fondas turėjo būti visiškai saugus.

Daugelis žmonių susigundė jų pasiūlymu dėl vienos priežasties – fondo steigėjai buvo garsūs ekonomistai, 1997 metų Nobelio ekonomikos premijos laureatai. Jie buvo laikomi beveik neklystančiais ir kūrė vis sudėtingesnius investavimo metodus.

„Jie spekuliavo didžiulėmis sumomis, jų sistema turėjo būti patikima, bet atėjo 1998-ieji, Rusija paskelbė neišpirksianti savo obligacijų. Rinka žlugo“, – sakė G.Zalewskis.

Bendras fondo nuostolis siekė 4,6 mlrd. JAV dolerių. Nevaldomas LTCM bankrotas galėjo sukelti visos finansų rinkos griūtį, todėl buvo įsteigta keletas bankų, kurie perėmė LTCM ir jo sandorius.

Paskaitoje pateiktų pavyzdžių tikslas buvo parodyti, kad, nors sąlygos ir technologijos keičiasi, žmonės nesikeičia ir, jeigu visi mąstys ir investuos manydami, jog tai, kas neįmanoma, tiesiog negali nutikti, tada būtent taip ir nutiks.

G.Zalewskis salėje susirinkusių žmonių paklausė, ar nekilnojamojo turto rinkoje galima prarasti žemę. Juk paprastai manoma, kad ši investicijų rūšis negali būti nuostolinga. Remdamiesi savo patirtimi klausytojai atsakė, kad „dabar jau galima prarasti“, baigia savo straipsnį portale wyborcza.pl I.Sudakas.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
Autoriai: Leonas Grybauskas
(8)
(4)
(4)

Komentarai ()