Romano Protasevičiaus pagrobimas pastūmės Baltarusios parijų Rusijos orbiton  (3)

Žurnalisto Roman Protasevičiaus suėmimas komercinių oro linijų reise atitolino Baltarusią nuo vakarų šalių ir pastūmės šalį link stiprėjančios Rusijos Federacijos.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Protasevičius ir jo mergina Sofia Sapega buvo sulaikyti Minsko oro uoste, kai gegužės 23 dieną Ryanair skrydis iš Atėnų į Vilnių buvo priverstas nusileisti Baltarusios sostinėje.

Šis incidentas susilaukė plataus atsako iš vakarų, JK ir ES uždraudė Baltarusios orlaiviams skrydžius savo oro erdvėje ir paskelbė besirengianti naujoms sankcijoms. Rusijoje į incidentą sureaguota priešingai. Maskva išreiškė paramą Lukašenkos sprendimui – nors ir santykinai negarsiai, – kas kelia klausimus dėl potencialaus Rusijos dalyvavimo šioje operacijoje ir naudos iš jos.

Protasevičius buvo stiprus Lukašenkos režimo kritikas. Jis buvo vyr. redaktorius Nexta naujienų portalo, Telegram žinutėmis plačiai transliavusio antivyriausybinius protestus po suklastotų prezidento rinkimų 2020 rugpjūtį.

Protasevičius sėkmingai įsitvirtino kaip alternatyvus informacijos šaltinis autoritarinėje valstybėje, iškart tapdamas svarbiu režimo taikiniu – jis įtrauktas į ieškomų žmonių sąrašą, kaltinant jį ekstremizmu ir masinių riaušių kurstymu.

 

Atsižvelgiant į gerai žinomą socialinių medijų platformų vaidmenį masiniuose protestuose, turbūt neverta stebėtis, kad autoritariniai režimai didžiojoje Eurazijos dalyje, tarp kurių ir Rusija, stiprina represijas prieš žmones ir taikosi į masinį žmonių aktyvumą leidžiančias koordinuoti priemones. Aršumas, su kuriuo Baltarusios valdžia slopina užsienyje gyvenančius disidentus, rodo augančią Lukašenko desperaciją išlaikyti valdžią ir vis labiau izoliuotis nuo Vakarų.

Situacija naudinga Rusijai, nes silpnas Lukašenko suteikia Maskvai papildomą svertą veikti Baltarusią. Tai gali padidinti perspektyvas tarp dviejų šalių ilgainiui suformuoti vadinamąją „sąjunginę valstybę“.

Bet santykiai tarp Putino ir Lukašenko visuomet buvo nepatogūs. Lukašenko ne kartą ir ne du integraciją stabdė, tuo nemenkai erzindamas Kremlių. Tad, ganėtinai santūri Maskvos parama Lukašenko prieš Putino ir JAV prezidento J. Bideno susitikimą birželio 16-ąją, irgi gali būti ženklas, kad Maskvai įsiėdė Lukašenko kovingumas.

Kremlius vaidmuo

 

Norom nenorom, Kremlius parėmė Ryanair reiso 4978 nutupdymą ir Protasevičiaus bei jo rusės merginos sulaikymą. Tai sukėlė spėliones, kad operacijoje kažkaip įsivėlusi ir Rusija. Nors Rusijos vaidmuo šiame incidente lieka gan neaiškus, panašu, trumpalaikėje perspektyvoje tai baigsis didesne Minsko priklausomybe nuo Maskvos.

Maskvos įtaka Minskui augo nuo politinės krizės Baltarusioje 2020 rugpjūtį. Kai buvo paskelbta, kad Lukašenko rinkimuose nugalėjo, surinkęs 80% balsų, daug gyventojų rezultatus atmetė ir išėjo į gatves. Lukašenko režimas reagavo žiauria priespauda, kas vakarų šalis paskatino pritaikyti sankcijas ir kompanijas paraginti atitraukti savo dalis iš Baltarusios kompanijų. Taip šalis tapo dar labiau ekonomiškai priklausoma nuo Rusijos, o 2020 metų rugpjūtį Putinas suteikė Baltarusiai $1,5 mlrd. paskolą.

 

Baltarusijos ekonomika smarkiai priklauso nuo subsidijuojamos Rusijos naftos. O kovo mėnesį buvo sudarytas naujas penkių metų strateginės gynybos planas, labiau integruosiantis dviejų šalių ginkluotąsias pajėgas ir pagal kurį Baltarusios teritorijoje, manoma, turėtų būti pastatyta Rusijos oro bazė.

Du tampa vienu?

Balandį, kai vykdamas vizito į Maskvą, Lukašenko sakė atliksiantis „vieną iš svarbiausių sprendimų per ketvirtį amžiaus savo prezidentavimo“, trumpam buvo kilusios spekuliacijos, kad Baltarusia gali susijungti su Rusija. Galiausiai tokių svarbių pranešimų nebuvo. Bet, kaip pranešama, Putinas ir Lukašenko turėtų dar kartą susitikti šią vasarą, per dviejų valstybių sąjungą reguliuojančio organo, Baltarusios ir Rusijos sąjunginės valstybės aukščiausiosios valstybės tarybos, rudens sesiją. Šiuose susitikimuose jie turėtų formalizuoti ir pasirašyti įvairius Rusijos ir Baltarusios suartinimo „keliaženklius“.

 

Vis dar sunku pasakyti, ar šių valstybių visiškas susijungimis įvyks artimoje ateityje. Bet pastarasis Minsko agresijos prieš opoziciją suaktyvėjimas dar labiau atitolins Baltarusią nuo vakarų ir būsimose derybose Maskvai gali palengvinti norimų sąlygų įgyvendinimą būsimose derybose.

Rusija taip pat tikriausiai labai atidžiai stebi, kaip toli sieks laukiamos naujos ES sankcijos prieš Baltarusią. Nustebčiau, jei Kremliaus strategai nesuinteresuoti nustatyti, ar galima tokius nutikimus surengti prieš savo kritikus, neužsitraukiant sunkių pasekmių iš vakarų.

Liana Semchuk, PhD Candidate in Politics, University of Oxford
theconversation.com

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(13)
(4)
(9)

Komentarai (3)