Svyrantis Šanchajaus bokštas  (5)

Tikriausiai visi esame girdėję apie Didžiąją Kinijos sieną ir Uždraustąjį miestą. Tačiau ar žinojote, kad kinai turi ir nuosavą svyrantį bokštą? Šis 900 metų senumo statinys stovi ant nedidelės kalvos šlaito vos 40km nuo Šanchajaus - ateityje jis turėtų oficialiai perimti labiausiai pasvirusio statinio titulą iš Italijoje esančio Pizos bokšto.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Songjiang'e (Kinija) stovinti Huzhu septynių aukštų šventykla stovi taip kreivai, kad atrodo, jog ji tuoj nugrius. Struktūra pastatyta 1079 mūsų eros metais - praėjus vos septyniasdešimčiai metų po pirmojo Lietuvos vardo paminėjimo raštiniuose šaltiniuose ir gerokai anksčiau prieš įžymiojo Italijos Svyrančiojo Pizos bokšto pastatymą. Šventyklos statybą organizavo kiniečių generolas Zhou Wenda, kuris čia ketino saugoti penkias jam Imperatoriaus Song Gaozong (Pietų Song dinastija) padovanotas Budos relikvijas. Tačiau nuo pat pradžios statinys pradėjo svirti. "Dalis pamatų rėmėsi į uolą, dalis - į paprastą dirvą", aiškina Songjiang muziejaus darbuotojas Yang Kun, kuriam yra tekę studijuoti šventyklos istoriją. Jis taip pat užsimena, kad svyrančios šventyklos šioje vietovėje nėra retenybė. Prie Huzhu šventyklos svirimo taip pat prisidėjo 1788 metais surengta religinė šventė. Vietinio kaimo gyventojai pernelyg arti pastato sugalvojo leisti fejerverkus, dėl ko sudegė ar apdegė dalis laikančiųjų konstrukcijų. Tačiau Yang'as sako, kad tuo bokšto problemos dar nesibaigė. "19-ame amžiuje pasklido gandas, kad kažkur šventykloje yra paslėptos senovinės monetos, dėl ko čia pradėjo plūsti visų gretimų kaimų gyventojai, norintys rasti čia slypinčius lobius. Tačiau jie nieko nerado. Bet po visų kasinėjimų čia liko didžiulė duobė, todėl bokštas buvo pasmerktas toliau svirti", pasakoja muziejaus darbuotojas.

Įsiaudrinę lobių ieškotojai netgi išardė dalį pačio bokšto, paliko didžiules duobes ties jo pamatais, taip dar labiau destabilizuodami struktūrą. Šventyklos viršūnė nuo savo ašies dabar yra nutolusi daugiau kaip 2.2 metro. Netgi po devintajame dešimtmetyje darytų stabilizavimo darbų bokštas išliko pakrypęs 6,87 laipsnio kampu - o tai yra daugiau nei dabartinis Pizos bokšto pasiekimas - 3,97 laipsnio, ir netgi daugiau nei Suurhusen bažnyčios (Vokietija) varpinė, kuri pasvirusi 5,19 laipsnio kampu ir organizacijos "Guinness World Records" yra tituluojama kaip labiausiai pasviręs pasaulio pastatas. 

Italijos bokštas per dieną sutraukia po 6000 lankytojų. Palyginimui, Huzhu šventykla per dieną sulaukia (jei pasiseka) vos 20 turistų. Tai nenuostabu, kadangi vietiniams trūksta entuziazmo plėtoti turizmą. "Bokštas yra šiaipsau, labai vidutiniškas", sako vietinis gyventojas Wang'as Haonan'as. "Mes, vietiniai gyventojai, jį matome kasdien, ir nemanome kad jis yra įdomus", kuriam pritardami linkčioja vyresni šalia įsikūrusio kaimo gyventojai. 900 metų senumo šventykla sutraukia mažiau lankytojų nei netoliese vos prieš trejus metuts įkurta Anglijos miestelio Thamestown replika, o Songjiang turizmo centro atstovas sako, kad jie neturi jokių planų reklamuoti šį senovinį ir unikalų statinį. Panašu, kad šaliai (kaip ir daugeliui kitų) dar teks išmokti vertinti savo istoriją ne pagal turistų antešamų pinigų srautus.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(2)
(0)
(2)

Komentarai (5)