Žmonėms fantazijos nestinga: pačios keisčiausios konspiracijos teorijos, kas iš tikro nutiko A. Hitleriui  (4)

Paaiškėjus, kad kaukolė, kurią visi manė esant Adolfo Hitlerio, iš tikrųjų yra moters, viena po kitos ėmė gimti vis naujos konspiracijos teorijos. Gandų, kad nacių lyderis išgyveno, sklando gana seniai. Atrodo, kad kai kurie žmonės tiesiog atsisako tikėti, kad A. Hitleris nusižudė savo bunkeryje.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Netgi yra tokių, kurie tvirtina, kad nacistinės Vokietijos lyderis vis dar gyvas. Kaip ten bebūtų, tai labai menkai tikėtina – balandį A. Hitleris būtų šventęs 121-ąjį gimtadienį.

Nepaisant to, ne kartą viešai svarstyta, galbūt nacių lyderis sugebėjo iš bunkerio Berlyne pasprukti. Taigi, kokios konspiracijos teorijos apie tai, kas nutiko A. Hitleriui, yra populiariausios?

A. Hitleris išplaukė į Argentiną

Keli įtakingiausi naciai, įskaitant Holokausto architektu vadinamą Adolfą Eichmanną ir daktarą Josefą Mengele arba Mirties angelą, tikrai paspruko į Argentiną.

Faktas, kad į minėtąją Pietų Amerikos šalį kelios savaitės po Antrojo pasaulinio karo pabaigos atplaukė du povandeniniai laivai, dar labiau pakurstė spekuliacijas, esą viename iš jų buvo ir pats A. Hitleris.

Vienas iš tokiame povandeniniame laive dirbusių pareigūnų – Heinzas Schafferis – visą laiką primygtinai neigė vadinamojo vaiduoklių konvojaus faktą.

Du laivai (U-530 ir U-977) Argentinos Mar del Plata pasidavė atitinkamai 1945 metų liepą ir rugpjūtį.

A. Hitleris povandeniniu laivu pabėgo į Antarktidą

Viena iš populiariausių konspiracijos teorijų, kur galėjo pasidėti A. Hitleris po nacistinės Vokietijos žlugimo 1945 metais, skelbia, kad nacių lyderis iš Vokietijos buvo išgabentas povandeniniu laivu. Kur? Pasirodo, jog į Antarktidą.

Neva, XX amžiaus 6-ojo dešimtmečio pabaigoje britų ir amerikiečių pajėgos aptiko bazę ir ją sunaikino (panaudoję branduolinį ginklą).

Ši teorija subliuško dėl trijų svarbių dalykų. Pirmiausia Antarktidoje niekada nebuvo Vokietijos pajėgų, nors prieš karą ten ir vyko tiriamoji misija, kurios metu bandyta išsiaiškinti, ar ši vieta tinkama banginių medžioklei.

Antroji priežastis: nors du minėtieji povandeniniai laivai po karo ir atplaukė į Argentiną, tokiu būdu atsidurti Antarktidoje jie negalėjo. Ledas žiemą užkerta bet kokius kelius prie sausumos, kur galėtų būti bazė.

Ir paskutinė priežastis, kodėl ši konspiracijos teorija skamba kaip didžiausia nesąmonė: 1958 metais Pietų pusrutulyje buvo detonuota atominių bombų, bet tai buvo atmosferiniai bandymai, vykę kelių šimtų kilometrų aukštyje nuo žemės paviršiaus.

Svarbiausia tai, kad visi jie vyko labai toli nuo Antarktidos – nuo 2253 iki 3460 kilometrų atstumu.

A. Hitleris buvo išskraidintas į nacių bazę Mėnulyje

Akivaizdu, kad kurpdami šią teoriją, jos kūrėjai galutinai prarado ryšį su realybe.

Faktas, kad karo metais naciams pavyko kaip reikiant ištobulinti modernią ginkluotę (pavyzdžiui, V2 – vieną pirmųjų balistinių raketų ir „Me 262“ naikintuvą), nenuginčijamas, tačiau juokingiausia, jog tokie pasiekimai įkvėpė manyti, jog Vokietija slapta laimėjo ir kosmines lenktynes.

Egzistuoja teorija, kad naciai užmezgė kontaktą su ateiviais ir dar 1942 metais nuskrido į Mėnulį. Maža to, Rusijos ir Jungtinių Valstijų astronautams tai pavyko tik XX amžiaus 6-ąjį dešimtmetį.

O kur jie dėjosi, nuskridę į Mėnulį? O gi apsistojo nacių ten įrengtoje bazėje. Ir tai dar ne visi stebuklai.

Pasirodo, anot nacių, Mėnulis kuo puikiausiai tinkamas gyventi žmonėms, o NASA tvirtina priešingai, nenorėdama, kad ten vyktų Trečiojo pasaulio šalys.

A. Hitleris sveikas gyvas ir gyvena San Diege

Na, ne visai. Tiesą sakant, tai tik pokštas, tačiau egzistuoja toks objektas (jį galima pamatyti ir „Google Maps“), kuris gali priversti manyti priešingai.

Barakų pastatas JAV laivyno San Diego Koronado saloje savo forma tikrai primena svastiką.

2007 metais JAV karinis jūrų laivynas paskelbė apie planus rekonstruoti XX amžiaus 7-ąjį dešimtmetį statytą pastatą ir tam skyrė per 600 tūkst. dolerių.

Atstovai patvirtino, kad formos panašumą į svastiką pastebėjo tik baigę darbus ir vylėsi, kad nuo žemės to niekas nepastebės.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
(10)
(15)
(-5)

Komentarai (4)