Rado ryšį tarp tarp sąmokslo teorijų ir užsikrėtimo COVID-19  ()

Nuo pat pandemijos pradžios šalia COVID-19 žaibiškai plito ir sąmokslo teorijos, kurios skleidė daugybę klaidingos informacijos apie virusą ir vakcinas – ir tragiškai šienavo žmonių gyvybes.


Visi šio ciklo įrašai

  • 2021-10-28 Rado ryšį tarp tarp sąmokslo teorijų ir užsikrėtimo COVID-19  ()

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Dabar naujajame tyrime atkreipiamas dėmesys į kai kuriuos asmeniškai paveikiančius COVID-19 sąmokslo teorijų pavojus – parodoma, kaip tokie įsitikinimai gali paveikti ir nuspėti žmonių elgseną, dėl ko jie gali dar labiau susidurti su infekcijos grėsme.

„Net jei sąmokslo teorija yra visiškai neįtikėtina, net ir remiantis logika ar moksliniais įrodymais, jei asmeniui ji atrodo tikroviška, tai daro realų poveikį požiūriui, emocijoms ir elgesiui“, – naujame straipsnyje, kurio pagrindinis autorius yra socialinis psichologas Janas-Willemas van Prooijenas iš Vrije universiteto (Nyderlandai), aiškina tyrėjai.

Šis reiškinys, kad sąmokslo teorijos turi įtakos tikinčiųjų jomis gyvenimui, buvo įrodytas daugeliu tyrimų, parodžiusių, kad žmonių mąstymas įvairiais būdais paveikia jų elgesį.

Ši sąsaja gyva ir koronaviruso amžiuje – tyrimai rodo, kad COVID-19 sąmokslo teorijos susijusios su nuostatomis gali pakenkti visuomenės sveikatai – pavyzdžiui, mažesniu pritarimu fizinio atstumo laikymuisi ir ribojančioms priemonėms, o taip pat mažesniu ketinimu skiepytis.

Vis dėlto, remiantis esamais tyrimais, vis dar nebuvo visiškai aišku, kaip tikėjimas COVID-19 sąmokslo teorijomis susijęs su žmonių sveikata ir gerove pandemijos kontekste.

Siekdami tai ištirti, J.W. van Prooijenas su kolegomis tyrėjais apklausė 5745 tyrimo dalyvius, kurie buvo sudaryti iš didelės, nacionaliniu mastu reprezentatyvios Nyderlandų gyventojų imties.

Pandemijos pradžioje (2020 m. balandį) tiriamųjų grupei buvo užduoti keli klausimai, kuriais buvo vertinamas jų tikėjimo COVID-19 sąmokslo teorijomis lygis, įskaitant tai, ar jie mano, kad koronavirusas yra mokslininkų sukurtas biologinis ginklas, sąmokslas, kuriuo siekiama atimti piliečių teises, ir ar tai – artėjančios pasaulinės ekonomikos griūties priedanga.

 

Po kelių mėnesių ta pati grupė buvo apklausta dar kartą, šį kartą klausiant apie tai, ar jiems kada nors buvo atliktas viruso testas, ar šis testas buvo teigiamas, ar neigiamas, ar jie kada nors pažeidė COVID-19 taisykles ir panašiai.

Rezultatai parodė, kad tikėjimas sąmokslo teorijomis apie COVID-19 perspektyviai prognozavo mažesnę tikimybę pasitikrinti dėl viruso – to tyrėjai ir tikėjosi, nes buvo manoma, kad šie dalyviai išvis jaus mažesnę viruso grėsmę (atsižvelgiant į jų požiūrį į virusą).

Tačiau rezultatai taip pat parodė, kad sąmokslo teorijų šalininkai dažniau buvo linkę sulaukti teigiamo COVID-19 testo rezultato – palyginus su dalyviais, kurie neturėjo tokių įsitikinimų.

Tokį rezultatą tyrėjai numatė remdamiesi prielaida, kad sąmokslo teorijų šalininkams gali kilti didesnė rizika užsikrėsti dėl jų įsitikinimų apie virusą – ir kartu mažesnė tikimybė, kad jiems bus atlikti tyrimai nejaučiant simptomų.

Gauti duomenys patvirtino ne visas tyrėjų hipotezes – tačiau daugelis jų pasitvirtino, įskaitant tai, kad žmonės, tikintys COVID-19 sąmokslo teorijomis, ribojimų metu dažniau sulaukdavo daugiau lankytojų savo namuose ir dažniau lankydavosi masiniuose vakarėliuose, baruose ar restoranuose.

 

Be to, sąmokslo teorijų palaikytojai pandemijos metu dažniau prarado darbą ir pajamas, o duomenys rodo, kad jie taip pat dažniau patyrė socialinį atstūmimą – galbūt dėl savo pažiūrų.

„Netolerancija tikintiesiems sąmokslais atitinka požiūrį, kad viešas pritarimas sąmokslo teorijoms yra stigmatizuojantis ir gali sumažinti žmonių socialinės paramos tinklą“, – rašo tyrėjai.

Tačiau šio tyrimo išvados yra ribotos. Tyrėjai pabrėžia, kad jų eksperimentas negali įrodyti priežastinio ryšio (su tokiais dalykais kaip COVID-19 testų rezultatai, įsidarbinimo perspektyvos ir žmonių socialiniai ryšiai), nes duomenis gali lemti kiti, neišmatuoti veiksniai.

Taip pat verta atkreipti dėmesį į tai, kad nors ši apklausa yra pakankamai didelio masto, ji vis tiek yra tik fragmentinė ir apima tik Nyderlandų gyventojus, o tarp jos dalyvių buvo palyginus nedaug COVID-19 sąmokslo teorijoms pritarimą išreiškusių asmenų.

 

Vis dėlto, nepaisant šių trūkumų, tyrėjai mano, kad ryšių vis dėlto esama – reiškinių, kurie rodo, kad tikėjimas COVID-19 sąmokslais galiausiai gali tapti rimta, net pavojinga nenauda asmeniui.

„Tikėjimas sąmokslo teorijomis pandemijos pradžioje prognozuoja įvairius sveikatos ir gerovės rodiklius po aštuonių mėnesių, – rašo mokslininkų komanda. – Sąmokslo teorijų palaikymas nulemia, kaip žmonės susidoroja su pasaulinės pandemijos iššūkiais, todėl jie turi didelę reikšmę privačiai ir visuomenės sveikatai, taip pat jų pačių ekonominei ir socialinei gerovei“.

Tyrimo rezultatai pateikiami žurnale „Psychological Medicine“.

Parengta pagal „Science Alert“.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(7)
(6)
(1)

Komentarai ()