Didysis Kremliaus planas Europoje žlunga: super geros žinios iš Vokietijos - kaip sekasi „vokiečių sušalimas“  ()

VFR gyventojų „sušaldymas“ be rusiškų dujų kol kas nenumatomas. Prasidėjus šildymo sezonui, mažėja naudojimas ir didėja dujų saugyklų atsargos.


Visi šio ciklo įrašai

  • 2022-10-26 Didysis Kremliaus planas Europoje žlunga: super geros žinios iš Vokietijos - kaip sekasi „vokiečių sušalimas“  ()

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Visiems trokštantiems paskaityti, kaip vokiečiai be rusiškų dujų šąla, teks apsiginkluoti kantrybe: kol kas viskas vyksta ne taip. Spalis Vokietijoje pasitaikė labai šiltas, daugelis namų ūkių šildymo nejungia, pramonė energiją taupo, atsargų kaupimas beveik pilnose dujų saugyklose tęsiasi, ir visa tai paspartino dujų kainų kritimą.

Požeminėse dujų saugyklose (PDS) kaupiamos atsargos, o namų ūkiai taupo

Ankstesniais metais dujos Vokietijoje iš PDS įprastai būdavo pradedamos naudoti apie spalio 20 d., tačiau šiemet tai nebūtina. „Toliau vyksta [saugyklų] pildymas“, – ketvirtadienį savo kasdieninėje dujų tiekimo VFR būklės ataskaitoje pranešė Federalinė tinklų agentūra (Bundesnetzagentur, BNetzA). Jos duomenimis, dabar Vokietijos dujų saugyklos užpildytos vidutiniškai 96,49%.

Netgi stambiausia visoje Europos Sąjungoje, beveik 4 mlrd. kubinių metrų talpos, Rehden PDS, kurią anksčiau kontroliavo „Gazprom“ ir kuri pavasarį, prieš pereidama Vokietijos valstybei, buvo praktiškai tuščia, dabar užpildyta jau 86,62%. Sprendžiant pagal dujų rinkos situaciją, bent artimiausiu metu ji bus pildoima ir toliau.

Juk Vokietijoje ir toliau kiekvieną mėnesį, pradedant nuo gegužės, sunaudojama gerokai mažiau dujų, nei vidutiniškai būdavo sunaudojama per analogiškus periodus pastaruosius ketverius metus. Remiantis spalio 20 dienos BNetzA ataskaita, per praėjusią savaitę VFR pramonės įmonės, namų ūkiai ir smulkus verslas nuo spalio 10 iki 16 dienos per parą išeikvodavo vidutiniškai 1759 GWh. Tai yra maždaug 27% ekonomija, lyginant su 2018-2021 metais, kuomet šis rodiklis buvo 2407 GWh. O pirmąją mėnesio savaitę ekonomija siekė beveik 30%.

Ir čia pažymėtinas nemenkas būtent namų ūkių ir smulkiojo verslo įmonių, BNetzA statistikoje apjungtų į vieną grupę, indėlis. Agentūros svetainėje publikuojami duomenys rodo, kad ši grupė pirmąją spalio savaitę sunaudojo 29% mažiau dujų, nei vidutiniškai per pastaruosius 4 metus, o antrąją savaitę – 31% mažiau. Taip formali šildymo sezono Vokietijoje pradžia spalio 1 d. šiam metų laikui įprasto žydrojo kuro sunaudojimo šį kartą nepadidino.

Meteorologai fiksuoja „labai švelnius orus“

Šios savaitės duomenys, kuriuos BNetzA pristatys ketvirtadienį, šią tendenciją tikriausiai patvirtins. Juk savaitė prasidėjo nuo to, kad pirmadienį, spalio 17 d., įvairiuose Vokietijos regionuose temperatūra pakilo iki 25 laipsnių: šių metų „bobų vasara“ buvo itin šilta. Iš kasdieninių Vokietijos meteorologijos tarnybos (DWD) suvestinių nedingsta frazė „šiam metų laikui labai švelnūs orai“.

 

Tokia pati formuluotė yra ir orų prognozėse iki pat mėnesio galo. DWD remiasi tuo, kad dieną oras, ypač tankiai apgyvendintuose vakarų ir pietvakarių regionuose, sušils iki 20-22 laipsnių, o naktį atvės iki 11-16 laipsnių. Esant tokiai temperatūrai, Vokietijoje mažai kas aktyviai naudos šildymą, tad spalio duomenimis, namų ir komercinių patalpų (pavyzdžiui, parduotuvių, restoranų, kirpyklų) šildymui skirtų dujų ekonomija gali siekti 30% ir net kiek daugiau.

Beje, būtent 30% vokiečių namų ūkiams ir reikėtų sumažinti žydrojo kuro naudojimą, kad Vokietija nuo kitų metų galėtų iš viso nebenaudoti rusiškų dujų ir be to, sėkmingai pasistūmėtų link klimatinio neutralumo 1945 metais. Apie tai spalio 20 dieną paskelbė Potsdamo klimato kaitos instituto (PIK) mokslininkai, Berlyne pristatydami tyrimą, kuriame jie suskaičiavo įvairius VFR aprūpinimo dujomis scenarijus, vis labiau įsigalint Vokietijos ekonomikos dekarbonizavimui.

 

Kol kas sunku prognozuoti, ar vokiečiai ir kitais mėnesiais taip stipriai taupys dujas, lyginant su ankstesnių metų atitinkamais periodais. Daug kas priklausys nuo orų, o moksliškai juos numatyti kelioms savaitėms ar juo labiau mėnesiams neįmanoma. Tačiau galima pasitelkti matematinius modelius, paremtus meteorologiniais stebėjimais ir statistiniais duomenimis.

Vokiškas orų prognozių interneto portalas wetterprognose-wettervorhersage.de spalio pradžioje išanalizavo įvairių mokslo centrų atliktų meteorologinių modelių rezultatus 2022/2023 metų žiemos periodui, ir priėjo prie išvados, kad veikiau galima tikėtis anomaliai aukštų temperatūrų:

„Nė vienas prognozavimo modelis nenumatė daugmaž normalios žiemos, nekalbant jau apie šaltą. Vieno modelio skaičiavimai numato netgi itin šiltą žiemą, kas, vykstant klimato šilimui, ne taip jau ir stebina“.

Europos dujų kainos krenta nuo rugpjūčio pabaigos

Sunku pasakyti, kiek tokios meteorologinės prognozės veikia didmenines dujų kainas Europoje, tačiau forsuojamas dujų talpyklų užpildymas, šiltas ruduo ir nemenka pramonės ir gyventojų sunaudojamos energijos ekonomija įvairiose ES šalyse, ateities dujų sandėrių kotiruotes nenumaldomai lenkia žemyn. Šiaip jau kritimas vyksta nuo rugpjūčio galo, kai „Gazprom“ staiga paskelbė apie naują neva profilaktinį „Nord Stream“ dujotiekio stabdymą.

 

BNetzA grafike aiškiai matomas pikas, pasiektas rugpjūčio 26 dieną, kai Europos ateities sandoriai „mėnesiui į priekį“ dėl panikos protrūkio pasiekė 337,24€ už megavatvalandę (MWh). Po to prasidėjo nuoseklus kotiruočių kritimas, nors Rusija rugsėjo pradžioje taip ir neatnaujino rusiškų dujų tiekimo dujotiekiu Vokietijai ir kitoms šiaurės vakarų Europos.

Tad, rugsėjo 30 ateities sandoriai buvo sudaromi po 190,45 euro, o spalio 19 jie atpigo iki 113,37 euro. Negana to, nuo rugsėjo galo kainos „kitai dienai“, kurios lig tol faktiškai sutapo su ateities sandorių kotiruotėmis, atsiplėšė nuo jų ir žemėjo sparčiau, spalio 17 nukrisdamos iki 62,2 eurų. Per dvi dienas jos ūgtelėjo iki 69,81 euro. Kaip bebūtų, realios dujų partijos, kurias galima gauti „kitą dieną“, ir toliau gerokai pigesnės, nei „popieriniai“, pristatyti „po mėnesio“ kontraktai, kuriais biržoje dažnai žaidžia spekuliantai.

 

Trumpa išvada: Europoje prasidėjus šildymo sezonui, dujų kainos ne išaugo, o gerokai sumažėjo, be to, Vokietijoje dėl neįprastai šiltų orų, sunaudojama gerokai mažiau dujų ir tuo pat metu iki maksimumo išaugo atsargos PDS, iš kur galima būtų jas imti, jei staiga ilgam užkluptų stiprūs šalčiai, kurių kol kas nenumatoma. Žodžiu, „vokiečių sušalimas“ atidedamas.


www.dw.com




Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(37)
(1)
(36)

Komentarai ()