Senovės majų miestas, kuriame kelis tūkstantmečius gyveno tūkstančiai žmonių, žiūrint iš viršaus primena krokodilą. Bet ar tai buvo tyčinis šios unikalios ir paslaptingos gyvenvietės įkūrėjų sprendimas, ar tik atsitiktinumas?

Miestas, žinomas kaip Nixtun-Ch'ich', datuojamas daugiau nei 2500 metų. Jame yra neįprastas taisyklingas šachmatinis gatvių išdėstymas, kuris yra unikalus majų pasaulyje ir yra vienas iš pirmųjų pavyzdžių visoje Amerikoje.

Majų civilizacija dominavo dabartinėse pietryčių Meksikoje, Gvatemaloje, Belize ir vakarinėse Salvadoro bei Hondūro srityse daugiau nei 3000 metų iki Ispanijos kolonizacijos eros. Jie pasižymėjo tuo, kad sukūrė vienintelę visiškai išvystytą rašymo sistemą ikikolumbinėje Amerikoje, savo įspūdingą architektūrą ir meną, taip pat pažangų kalendorių, matematinę ir astronominę sistemą.

Įsikūręs Peten Itzá ežero pietvakariniame pakraštyje, dabartiniame Peteno departamente, Gvatemaloje, Nikstun-Ch'ich' buvo didžiausia ir dominuojanti gyvenvietė regione viduriniuoju ikiklasikiniu Mezoamerikos istorijos laikotarpiu – epocha, kuriai būdinga transformacija iš medžiotojų-rinkėjų bendruomenių į sudėtingesnes žemės ūkio visuomenes.

Išskirtinis miesto bruožas yra taisyklingas šachmatinis statmenų gatvių miesto branduolys, kuris, kaip rodo tyrimai, buvo įkurtas 800–500 m. pr. Kr. arba galbūt dar anksčiau. Remiantis tyrimu, paskelbtu žurnale „Frontiers in Political Science“, miesto išplanavimas yra sutelktas į 3,2 km ilgio liniją, kurią sudaro 21 pastatas, orientuotas šiek tiek į pietus nuo rytų ir gali būti maždaug nukreiptas į saulėtekį tam tikromis metų datomis.

The authors evidently believe that this early Maya site was laid out as a model of a crocodile:
Rice, Prudence M. and Timothy W. Pugh (2021) Middle Preclassic Nixtun-Ch’ich’: A lowland Maya primate/ritual city. Journal of Anthropological Archaeology 63:101308. Hmmmmmm....... pic.twitter.com/6qBGyyXTdP

— Michael E. Smith (@MichaelESmith) May 14, 2021

Tyrimo autoriai rašė, kad miestas buvo aiškiai suplanuotas ir primena modernų miestelį ta prasme, kad buvo sukurtas siekiant palengvinti socialinę sąveiką.

Vienas iš tyrimo autorių, Pietų Ilinojaus universiteto antropologijos profesorius Prudence'as Rice'as, anksčiau yra pasiūlęs idėją, kad neįprastas majų miesto išdėstymas galėjo būti sumodeliuotas taip, kad atrodytų kaip žvynuota krokodilo nugara.

Pasak Niujorko miesto universiteto Queens koledžo antropologijos profesoriaus Timothy Pugh, kuris kartu su Rice'u dirbo Nixtun-Ch'ich tyrimų srityje, krokodilai vaidino svarbų vaidmenį majų pasaulėžiūroje ir reprezentavo daugybę dalykų.

„Krokodilas pasirodo įvairiais tarpusavyje susijusiais būdais“, – „Newsweek“ sakė Pughas. „Jis galėjo vaizduoti Žemę kaip krokodilą Itzam Cab Ain. Šis monstras buvo paaukotas ir suskaidytas kuriant visatą. Jis tapo harmoninga visata“.

Šį žemės krokodilą, kuris vaizduojamas plūduriuojantis pirmykštėje jūroje, pasak mito, dievai nužudė siekdami sukurti pasaulio paviršių.

„Taip krokodilai gali vaizduoti kosminį naikintoją – potvynio pabaisą, tačiau šis kosminis naikintojas taip pat reiškia kalendorinių ciklų pabaigą“, – sakė Pughas.

Atsižvelgiant į jų ryšį su sezoninių ciklų atnaujinimu, krokodilai taip pat buvo susiję su vaisingumo ir atgimimo idėjomis. Pavyzdžiui, krokodilai buvo laikomi atsakingais už savalaikes liūtis ir dirvožemio derlingumą.

Helsinkio universiteto (Suomija) majų kultūros ekspertas Harri Kettunenas „Newsweek“ sakė, kad krokodilai buvo pavaizduoti ankstyvoje šios senovės civilizacijos ikonografijoje, o vėliau ir jų sukurtuose hieroglifuose tekstuose.

„Krokodilai iš tiesų buvo neatsiejama senovės majų kultūros dalis“, – sakė Kettunenas. „Majų mene gyvūnai gana dažnai susilieja su kitais gyvūnais, sukuriant fantastiškus žvėris. Krokodilų atveju jie taip pat kartais susilieja su medžiais, nes krokodilo nugara primena ceibos medžio (tikrasis kapokmedis) kamieną su spygliais“.

Ceiba buvo švenčiausias senovės majų medis ir buvo laikomas visatos simboliu, suteikiančiu ryšį tarp dangaus, Žemės ir požemio. Krokodilai kartais atrodo kaip šio „pasaulio medžio“ pagrindas majų kosmologijoje, kuri buvo neatsiejamai susijusi su gamtos pasauliu.

Gamtoje esantys krokodilai užima dvi buveines – sausumos ir vandens – ir įkūnijo esminius dualumus Mezoamerikos kosmologijoje.

„Galų gale, krokodilai yra dvejopi, jie gali gyventi sausumoje ir vandenyje“, - tai majai reprezentavo požemį, - sakė Pugh. „Vėžliai turi panašią reikšmę. Be to, krokodilai gali simbolizuoti kanoją, kuri taip pat gali simbolizuoti Paukščių Taką, besidriekiantį dangumi“.

„Taigi, tai labai svarbūs simboliai, tačiau sunku nustatyti konkrečias, nuoseklias reikšmes – tai yra bendra religinių simbolių savybė“.

Tęsinys kitame puslapyje:

Komentarai ()