Europa yra žinoma dėl savo nuostabių pilių ir tvirtovių, tačiau tik kelios išlikusios savo originalia forma.

Kadangi jų rekonstrukcija būtų finansiškai neįmanoma ir kultūriniu požiūriu pasibjaurėtina, Londone įsikūrusi kūrybinė agentūra „NeoMam Studios“ nusprendė jas skaitmeniniu būdu atkurti iki aukščiausio lygio. Naudodama senus paveikslus, brėžinius ir tekstinius dokumentus, apibūdinančius tvirtoves, „NeoMam Studios“ dizainerių komanda atgaivino daugiau nei tuziną pilių.

Poenari pilis Rumunijoje

Poenari pilis Rumunijoje buvo pastatyta maždaug XIII amžiaus pradžioje. Tai buvo liūdnai pagarsėjusio Vlado Drakulos namai. To paties Drakulos, kuris įkvėpė Bramą Stokerį parašyti romaną „Drakula“.

Legenda byloja, kad Vladas Drakula tvirtovę pastebėjo medžiodamas ir įžvelgė jos potencialą. Kai aristokratai bajorai atsisakė finansuoti jo trokštamą renovaciją, Vladas Drakula asmeniškai juos privertė atstatyti pilį.

Poenari pilis iškilusi virš Ardžešo upės, kas leisdavo senovėje kontroliuoti kelią, sujungiantį Transilvaniją ir Valachiją. Šiuo metu išlikusios vieno aukšto mūrinės sienos ir bokštai.

Pilis yra Cetatea kalno plokščiakalnyje, nukreiptoje į vakarinę vienos pavojingiausių ir aukščiausių Rumunijoje asfaltuotos Transfegerešano magistralės pusę, Ardžešo upės suformuotame kanjone, netoli Fegerašo kalnų.

Nors pilis buvo naudojama daugelį metų po Vlado Drakulos mirties 1476 m., XVI amžiaus pirmoje pusėje ji liko apleista ir XVII amžiuje virto griuvėsiais.

Olštino pilis Lenkijoje

XIV amžiuje Olštino pilį Lenkijoje pastatė karalius Kazimieras III Didysis, siekdamas apsaugoti Vakarų Mažąją Lenkiją nuo čekų, kuriems tuo metu priklausė Silezija. 1655 m. pilį užėmė švedai ir nuo tada ji sugriuvo.

Pilis žymi tuo, jog ją penkerius metus nuo 1516 m. administravo garsusis astronomas Mikalojus Kopernikas.

Spišo pilis Slovakijoje

Į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtraukta Spišo pilis, kuri iš pradžių buvo pastatyta pažymėti Vengrijos karalystės kraštą, buvo pastatyta Slovakijoje XII amžiuje. XV amžiaus viduryje karalius atidavė pilį broliams Stefanui ir Imrichui Zapolskiams, kurie, nepaisant to, kad šeimoje turėjo daugiau nei 70 kitų pilių, pasirinko ją pagrindine buveine ir atgaivino gotikos stiliaus architektūrą. 1780 m. kilęs gaisras sunaikino konstrukciją, o dėl vėlesnės nepriežiūros ji buvo sugriauta.

Sklando gandai, kad savininkai tyčia ją sudegino norėdami sumažinti mokesčius, nes tuo metu stogais dengtiems pastatams buvo taikomi papildomi mokesčiai. Kita sunaikinimo versija teigia, kad į pilį trenkė žaibas.

Tai didžiausias tokio tipo pilių kompleksas Vidurio Europoje. Ji buvo politinis, administracinis, ekonominis bei kultūrinis Spišo grafystės, priklausiusios Vengrijos karalystei, centras.

Château Gaillard pilis Prancūzijoje

Château Gaillard yra XII amžiaus pilis su vaizdu į Senos upę Normandijoje, Prancūzijoje.

XII amžiaus pabaigoje anglas Ričardas I, taip pat žinomas kaip Ričardas Liūtaširdis, vos per dvejus metus pastatė Château Gaillard. Pilies pavadinimas pakaitomis buvo verčiamas kaip „švelnus“, „įžūlus“ ir „iššaukiantis“, nes ji buvo pastatyta siekiant mesti iššūkį prancūzams ir apsaugoti Anglijos valdžią Normandijos kunigaikštystėje.

Prancūzas Pilypas II užėmė pilį praėjus šešeriems metams po jos pastatymo. Po aštuonis mėnesius trukusios apgulties prancūzų pajėgos sugriovė dalį statinio ir per jos tualetus pateko į pagrindinę tvirtovę.

Šimtamečio karo metu pilis kelis kartus keitė savininkus. 1598 m. Château Gaillard pilį galiausiai nugriovė prancūzas Henrikas IV, kuris tikėjo, kad fortas gali kelti rimtą grėsmę regionui, jei priešas jį užims.

Dunnottaro pilis Škotijoje

Dunnottaro pilis stovi ant uolėto kyšulio šiaurės rytinėje Škotijos pakrantėje. Išlikę pastatai daugiausia yra pastatyti XV ir XVI amžiuje, tačiau manoma, kad ši vieta buvo įtvirtinta ankstyvaisiais viduramžiais. Dunnottaras vaidino svarbų vaidmenį Škotijos istorijoje iki XVIII amžiaus jakobitų sukilimo dėl savo strateginės padėties ir gynybinės jėgos.

Ankstyviausios akmeninės konstrukcijos, tebestovinčios ir šiandien, buvo pastatytos sero Williamo Keitho. Tačiau Didžiosios Britanijos vyriausybė atėmė iš jo giminės pilį 1715 m., kai grafas Marischalas George'as Keithas buvo nuteistas už išdavystę dalyvavus nesėkmingame sukilime, o 1717 m. naujieji jos savininkai „York Mining Company“ pašalino iš nuosavybės viską, kas buvo vertinga.

Menlo pilis Airijoje

Menlo pilis Vakarų Airijoje buvo pastatyta XVI amžiuje kaip Anglijos didikų Blake'ų šeimos dvaras. Nors tai nebuvo karinė tvirtovė, Menlas buvo aprūpintas gynybiniais pabūklais – dėl visa ko. Deja, 1910 m. gaisras sunaikino istorinį pastatą ir nusinešė sero Valentino Blake'o dukters Eleonoros gyvybę.

Šiandien pilies griuvėsiai, esantys šalia tako netoli Nacionalinio Airijos universiteto Golvėjuje, yra padengti gebenėmis, todėl iš pirmo žvilgsnio jos lengva nepastebėti.

Samoboro pilis Kroatijoje

XIII amžiaus Samoboro pilis stovi Samoboro mieste šiaurės Kroatijoje, priešais kažkada buvusią svarbią prekybos kelių sankryžą šiaurės vakariniame Savos slėnio kampe. Ji buvo užimta iki XVIII amžiaus pabaigos.

Iš originalios XIII amžiaus Samoboro pilies struktūros išlikę tvirtovės sargybos griuvėsiai.

Otakaras II iš Bohemijos pastatė pilį XIII a. viduryje, kovodamas su Vengrija dėl Štirijos, dabartinės Austrijos valstybės, kontrolės. Karalius užgrobė Štiriją 1260 m., bet 1270 m. prarado didelę dalį savo įgytos žemės.

Pilis liko naudojama ir net buvo plečiama XVI amžiuje, tačiau ilgainiui sugriuvo. Samoboro miestas pilį įsigijo 1902 m.

Kerlaveroko pilis Škotijoje

Kerlaveroko pilis yra pietinėje Škotijos pakrantėje esanti trikampė pilis su grioviu, pirmą kartą pastatyta XIII amžiuje. Kerlaverokas buvo Maksvelų šeimos tvirtovė nuo XIII iki XVII amžiaus, kai pilis buvo apleista.

Kerlaveroko pilis buvo pastatyta kontroliuoti pietvakarinius Škotijos „vartus“ − vandens kelią per Solway įlanką.

Kidvelio pilis Velse

XII amžiaus Kidvelio pilis yra normanų pilis su vaizdu į Gvendraeto upę ir Kidvelio miestą, Karmartenšyre, Velse. Šio pavadinimo kilmė siekia tuos laikus, kai jis buvo rašomas Cygweli, reiškiantį „gulbė“.

Pilies planą sudaro keturkampis vidinis bokštas, ginamas keturių apvalių bokštų, iš kurių atsiveria vaizdas į pusapvalę išorinę sieną sausumos pusėje, o šalia upės yra didžiuliai vartai.

Goodrich pilis Anglijoje

Goodrich pilis yra normanų viduramžių pilis, esanti į šiaurę nuo Goodrich kaimo Herefordšyre, Anglijoje. Šios apskritos pilies su koncentrine struktūra, kurioje prabangios gyvenamosios patalpos derinamos su plačia gynyba, dizainas turėjo įtakos daugeliui kitų Anglijos konstrukcijų viduramžių laikotarpiu.

Pilis galiausiai tapo galingos Talbotų šeimos buveine, kol vėlyvaisiais Tiudorų laikais nebebuvo palanki gyventi.

Botvelo pilis Škotijoje

Botvelo pilis yra ant aukšto, stataus kranto, virš Klaido upės vingio, Pietų Lanarkšyre, Škotijoje.

Pilį statyti XIII amžiuje pradėjo Murray klano protėviai, siekdami išsaugoti strateginę Klaido perėjimo vietą. Botvelo pilis atliko pagrindinį vaidmenį Škotijos nepriklausomybės karuose, kelis kartus keitusi savininkus.

Škotijos archeologas Williamas Douglasas Simpsonas pilį apibūdino kaip vieną iš „ryškiausių pasaulietinių viduramžių statinių Škotijoje“.

Dunstanburgo pilis Anglijoje

Dunstanburgo pilis yra Nortamberlando pakrantėje šiaurės Anglijoje, tarp Crasterio ir Embletono kaimų. Pilį XIV amžiuje pastatė grafas Tomas iš Lankasterio.

Tomas buvo baronų frakcijos, prieštaraujančios karaliui Edvardui II, lyderis ir tikriausiai ketino Dunstanburgo pilį paversti saugiu prieglobsčiu, jei politinė padėtis pietų Anglijoje pablogėtų.

Pilis taip pat buvo grafo turtų ir įtakos pareiškimas, tačiau galiausiai Tomui buvo įvykdyta mirties bausmė, o pilis tapo karūnos nuosavybe prieš pereinant Lankasterio kunigaikštystei.

Dunluce pilis Šiaurės Airijoje

Dunluce pilis yra dabar sugriauta viduramžių pilis Šiaurės Airijoje, McDonnell klano būstinė.

Ji yra bazalto atodangos pakraštyje Antrimo grafystėje ir yra pasiekiama tiltu, jungiančiu ją su žemynu. Pilį iš abiejų pusių supa itin stačios nuokalnės, o tai galėjo būti svarbus veiksnys ankstyviesiems krikščionims ir vikingams, kuriuos traukė ši vieta, kur kadaise stovėjo ankstyvasis airių fortas.

Dunluce pilį globoja Šiaurės Airijos aplinkos agentūra. Tai valstybinės priežiūros paminklas, esantis Dunluce miestelyje.

„NeoMam Studios“ dizainerių komanda suteikia progą pažvelgti į romantišką praeitį. Tyrinėdami vieną iš daugelio apleistų pilių, galite įsivaizduoti, kaip atrodė tvirtovė, kai jos bokštai dar buvo nepažeisti, o griovys buvo užpildytas vandeniu.

Komentarai ()