Šiltėjantys vandenynai – stiprėjantys uraganai  (0)

Net ir nežymus vandenyno įšilimas gali paskatinti tropikuose susidaryti uraganą, taip pat gerokai padidinti ciklono galingumą bei lietingumą. Viena didelė audra pranoksta porą mažesnių, todėl greičiausiai ciklonų mažės, bet jie bus didesni ir stipresni. Praūžus didelei audrai vandenynas atvėsta ir sumažėja tikimybė, kad greitai susidarys naujas ciklonas.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Kevin E. Trenberth

2004 m. vasara buvo lyg svarbus signalas atsibusti: Floridą niokojo net keturi uraganai, o Japoniją pasiekė dešimt taifūnų – keturiais daugiau už šiame regione užfiksuotą rekordą. Kiek sutrikę mokslininkai prieštaringai bandė aiškinti šį tropikų ciklonų gausėjimą; jų nuomonės ypač skyrėsi dėl visuotinio atšilimo įtakos šiam reiškiniui. Motulė Gamta nesiliovė stebinti ir vėliau: per 2005 m. sezoną Šiaurės Atlante praūžė nepaprasta griaunamąja galia pasižymintys uraganai − Katrina ir Rita. Tačiau 2006 m., po to, kai JAV pietryčių regione nekilnojamojo turto draudimo kaštai pakilo iki neregėtų aukštumų, audrų Šiaurės Atlante gerokai sumažėjo ir buvo mažiau, nei prognozuota. Jeigu visuotinis atšilimas iš tikrųjų tam daro įtaką, tai kodėl šis laikotarpis buvo toks ramus?

Mokslininkams išsiaiškinti, dėl ko stichija taip siautėjo 2004 ir 2005 m., taip pat kodėl toks keistai švelnus buvo 2006 m. sezonas, padėjo nuosekli orų dėsningumų analizė. Deja, paaiškinimai nežada ramios ateities.

Uragano pradžia – nusistovėjusios atmosferos cirkuliacijos trikdžiai tropikuose: jie sudaro prielaidas formuotis audrų sistemoms. Jeigu toks darinys pradeda suktis ir vėjai viršija 62 km/h greitį, meteorologai suteikia vardą. Kai maksimalus vėjo greitis viršija 118 km/h, tokia sistema imama laikyti tropikų ciklonu. Šio žodžio sinonimas Atlanto ir Ramiojo vandenyno šiaurės rytų pakrantėse yra uraganas, šiaurės vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje – taifūnas, o Indijos vandenyne − tiesiog ciklonas. Šiame straipsnyje šie terminai vartojami pramaišiui.

Norėdami nustatyti, ar visuotinis atšilimas daro įtaką uraganų skaičiui, dydžiui ir intensyvumui (vėjo greičiui), mokslininkai visų pirma turės geriau suprasti, kaip tokios audrų sistemos susiformuoja. Tyrėjai kuria vis išsamesnius modelius, apibūdinančius uraganų formavimąsi. Uraganams reikalingas šiltas vanduo, todėl dauguma jų susidaro tropikuose, kur saulė plieskia kone tiesiai iš viršaus. Čia vandenynas sugeria beveik visą ateinančią saulės energiją, o paskui šilumos perteklius sunaudojamas vandeniui garinti. Kada kylanti drėgmė kondensuojasi ir iškrenta lietaus pavidalu, išlaisvinama slaptoji šiluma. Ji dar labiau sušildo atmosferą. Žiemą vėjai išnešioja šią šilumą į aukštesnes platumas, o čia didelė jos dalis išspinduliuojama į kosmosą. Tačiau vasarą tropikuose vyraujantis šilumos cirkuliacijos būdas yra konvekcija ir ji vyksta tik čia pat, t. y. šiluma nepernešama į vidutines ir aukštesnes platumas. Dėl to čia vyksta įvairūs reiškiniai – nuo kamuolinių debesų susidarymo iki audrų. Jei susidaro tinkamos sąlygos, čia susitelkusios audros gali sukelti sūkurį – uraganą, kuris neša iš vandenyno didžiulį šilumos kiekį.

Daugiau skaitykite liepos mėnesio numeryje

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(0)
(0)
(0)

Komentarai (0)

Susijusios žymos: