Kosminė laiko krypties kilmė (4)
Laiko ašis, vedanti iš praeities į dabartį, kasdieniame mūsų gyvenime atlieka su niekuo nesupainiojamą vaidmenį: ji lemia, kad vandens stiklinėje savaime neatsiranda ledo kubeliai ir kad mes atsimename praeitį, o ne ateitį. Laiko asimetrija mūsų stebimame kosmose duoda raktą, atversiantį kažką gilesnio ir padėsiančio suvokti erdvės bei laiko sąrangą. Galima drąsiai teigti, kad laiko kryptingumas – tai labiausiai išsiskirianti visatos savybė, kurios kosmologai šiandien nepajėgia iki galo paaiškinti.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Sean M. Carrol
Atrodo, kad visatoje kažkas ne taip. Toks posakis gali pasirodyti keistas, nes kosmologai negali pasigirti standartų, su kuriais galėtų lyginti visatą, gausa. Iš kur mums žinoti, kaip ji turėtų atrodyti? Nepaisant to, metams bėgant, mes išsiugdėme stiprią intuiciją, padedančią atpažinti „natūralius“ dalykus. Tačiau mūsų stebima visata tokia neatrodo.
Nesupraskite klaidingai: kosmologams pavyko sukurti stebėtinai gerą visatos sandaros ir evoliucijos paveikslą. Prieš maždaug 14 mlrd. metų kosmose buvo karščiau ir tankiau nei žvaigždės gelmėse, ir nuo to laiko, erdvei plečiantis, jis nuolat vėso ir vis labiau retėjo. Toks modelis paaiškina praktiškai visus iš stebėjimų gaunamus duomenis, tačiau kai kurios neįprastos savybės, ypač pasireiškusios ankstyvojoje visatoje, leidžia įtarti, kad dar liko mums nesuprantamų dalykų.
Tarp neįprastų visatos bruožų gerai išsiskiria vienas – laiko asimetrija. Mikroskopiniais mastais veikiantys fizikos dėsniai, kurie lemia visatos savybes, neskiria praeities nuo ateities. Tačiau ankstyvoji visata − karšta, tanki, homogeniška – buvo visiškai kitokia nei dabartinė: šalta, išretėjusi, nevienalytė. Pačioje pradžioje visata buvo tvarkinga, bet toliau netvarka joje vis didėjo. Laiko ašis, vedanti iš praeities į dabartį, kasdieniame mūsų gyvenime atlieka su niekuo nesupainiojamą vaidmenį: ji lemia, kad kiaušinienės nebegalime paversti kiaušiniu, kad vandens stiklinėje spontaniškai neatsiranda ledo kubelių ir kad atsimename ne ateitį, o praeitį. Mūsų patiriamos asimetrijos kilmė gali nuvesti atgal prie tvarkos visatoje netoli Didžiojo Sprogimo. Kaskart, sudaužydami kiaušinį, Jūs atliekate stebimosios kosmologijos eksperimentą.
Galima drąsiai teigti, kad laiko kryptingumas – tai labiausiai išsiskirianti visatos savybė, kurios kosmologai šiandien nepajėgia iki galo paaiškinti. Tačiau šis stebimos visatos galvosūkis priverčia vis dažniau susimastyti, kad gali egzistuoti daug didesnis ir mums nematomas erdvėlaikis. Jis paremia idėją, kad esame dalis didesnės multivisatos (angl. multiverse), o jos dinamika padeda paaiškinti neįprastas mūsų aplinkos savybes.