Penki svarbiausi kosmoso tyrimų tikslai (0)
Apie Saulės sistemą pasakojančios knygos, parašytos iki 1957 m., kosmoso amžiaus vaikus nuteikia nejaukiai. Kiek mažai žmonės tuo metu žinojo! Jie neturėjo nė menkiausio supratimo apie neregėto dydžio Marso ugnikalnius ir tarpeklius, šalia kurių Everestas atrodo lyg sudūlėjusi kalvelė, o Didysis Kanjonas – lyg pakelės griovys...
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
George Musser
Žmonės manė, kad po Veneros debesimis plyti vešlios, migla užklotos džiunglės arba sausa, nederlinga dykuma, o gal mineralinio vandens vandenynas ar milžiniška dervos duobė. Kitaip sakant, buvo įsivaizduojama daugybė dalykų, kurių ten nėra. Niekas nesitikėjo išvysti epiškas ugnikalnių nuniokotas plynes, padengtas Nojaus masto potvynio iš išsilydžiusių uolienų. Pažvelgus į tuometines Saturno nuotraukas darosi tiesiog liūdna: tik du blankūs žiedai, o juk šiandien matome tūkstančius plonų žiedelių. Šios planetos milžinės palydovai nuotraukose panėšėjo į mašalus ir nekėlė jokių užuominų apie metano ežerais ar dulkių geizeriais išmargintus kraštovaizdžius.
Taigi planetas tais laikais įsivaizdavo lyg gražius mažus pasaulius – ne ką daugiau nei šviesias dėmeles. Žemė, atvirkščiai, atrodė gerokai didesnė, nei kad atrodo dabar. Į mūsų planetą nebuvo žiūrima kaip į planetą – žydrą marmurinį rutulį juodo aksomo fone, apgaubtą plona, trapia vandens ir oro skraiste. Niekas nežinojo, kad po susidūrimų su kitais kosmoso kūnais gimė Mėnulis ir išnyko dinozaurai. Niekas iki galo nesuprato, kad žmonija pati tampa galinga geologine jėga, pajėgia pasaulio mastu pakeisti aplinką. Svarbiausia, ką mums davė kosmoso amžius – tai žinios apie mus supantį gamtos pasaulį ir aiški perspektyva, kuri, dabar manome, gauta dykai.