Tikroji lordo Carnarvono mirties priežastis. Mokslininkai išsiaiškino, kaip veikia „Tutanchamono prakeiksmas“ ()
Lordo Carnarvono mirtis netrukus po Tutanchamono kapo atradimo sukėlė siautulį žiniasklaidoje dėl tariamo „mumijos prakeikimo“. Tačiau atlikti tyrimai atskleidė tam tikras paslaptis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Senovinių kapų tyrimas ne visada yra saugus archeologų gyvybei ir sveikatai. Vienas iš tokių pavyzdžių yra paslaptinga lordo Carnarvono mirtis. Tačiau 2002 m. atliktas tyrimas paneigė teoriją, kad prakeiksmas buvo susijęs su padidėjusia mirties rizika. Vietoj to, mokslininkai pradėjo domėtis, ar kapas gali būti pavojingų patogeninių mikroorganizmų namais, rašo „IFLScience“.
Lordas mirė 1923 m., būdamas 56 metų, tikriausiai nuo kraujo infekcijos ar plaučių uždegimo. Nors vyraujanti teorija teigia, kad jis užsikrėtė nuo uodo įkandimo, kai kurie tyrinėtojai mano, kad tai įvyko dėl buvimo kape Aspergillus sporų.
Aspergillus yra grybelinis patogenas, galintis sukelti aspergiliozę – ligą, pažeidžiančią tokius organus kaip plaučiai. Nors dauguma žmonių kasdien be problemų kvėpuoja Aspergillus sporomis, tiems, kurių imuninė sistema nusilpusi, gresia rimtesnė liga, pvz., plaučių uždegimas.
Kai kurie mokslininkai teigė, kad Carnarvonas galėjo užsikrėsti Aspergillus iš kapo, nes sporos ilgą laiką gali likti neaktyvios plaučiuose, kol atgyja. Jie teigia, kad pažeidimai, kuriuos rado Carnarvono kūne, atitinka invazinį aspergiliozės sinusitą su išplitimu į aplinkinius audinius.
Aspergillus buvimas kapuose nėra nauja koncepcija. Ji buvo pasiūlyta kaip galimas 10 mokslininkų, kurie atidarė karaliaus Kazimiero kapą, kur detonavo „biologinė bomba“, žūties paaiškinimas. Tačiau nors kai kurie spėliojo, kad mirtys po Tutanchamono kapo atradimo gali būti susijusios su patogenu kape, nėra konkrečių tai patvirtinančių įrodymų.
Manoma, kad „mumijos prakeiksmas“ taip pat paveikė kitus ekspedicijos narius, įskaitant serą Bruce'ą Inghamą, kurio namas sudegė po to, kai jis gavo dovanų prespapjė, pagamintą iš mumifikuotos rankos.
Vėliau Egipto princas Ali Kamelis Fahmy Bey taip pat mirė 1923 m., tačiau būtų perdėta (nors ir originali teisinė gynyba) teigti, kad jį nušovė jo žmona, paliepus Tutanchamonui.
Tačiau mumijos prakeiksmo idėja išlieka aktuali, pagal ją sukurta begalė knygų ir filmų. Net ir šiandien, praėjus daugiau nei 90 metų po Carnarvono mirties, susižavėjimas Tutanchamonu ir jo kapu tęsiasi.
Legenda apie „mumijos prakeikimą“ gali gyvuoti, tiesa apie Carnarvono mirtį greičiausiai yra žemiškesnė versija. Nesvarbu, ar tai įvyko dėl infekcijos, kurią sukėlė uodo įkandimas, ar užsilaikęs grybelis, lordas Carnarvonas buvo turtingas 50-ies metų amžiaus žmogus, gyvenęs tuo metu, kai šiuolaikinė medicina dar tik pradėjo formuotis. Kad ir kaip norėtume tikėti prakeiksmais ir antgamtiškumu, kartais paprasčiausias paaiškinimas yra pats tikėtiniausias.
