Mes egzistuojame tik dėl 1 proc. skirtumo? (26)
JAV fizikai mano radę priežastį, kodėl apskritai egzistuoja materialusis pasaulis. Tai jiems pavyko nustatyti vykdant eksperimentus „Tevatron“ dalelių greitintuvu.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nepaneigiamas faktas, kad medžiagos ir antimedžiagos dalelės sąveikaudamos sunaikina vienos kitas, ilgai vertė fizikus sukti galvą, kaip išvis gali egzistuoti gyvybė, Visata bei visi materialūs objektai. Tačiau naujausio dalelių greitintuvo eksperimento rezultatai leidžia manyti, kad materija galų gale nugali antimateriją, skelbia „Space.com“.
Vakar JAV Energetikos departamento Fermi nacionalinės greitintuvų laboratorijos mokslininkai pristatė 8 metus kauptų „Tevatron“ priešpriešinių dalelių srautų greitintuvo – antrojo pagal galingumą pasaulyje po LHC greitintuvo – eksperimentų duomenų analizės rezultatus.
„Kai juos pamatėme, daugelį iš mūsų nukrėtė šiurpas, – pareiškė D. Britanijos dalelių fizikas, Mančesterio universiteto mokslininkas Stefanas Soldneris-Remboldas. – Mes supratome, kad matome tai, ko niekada anksčiau nebuvome regėję, tai, ko negali paaiškinti dabartinės fizikos teorijos“.
Šio eksperimento rezultatai atskleidė, kad egzistuoja nedidelis, bet reikšmingas 1 procento skirtumas tarp „Tevatron“ greitintuve gautų medžiagos ir antimedžiagos dalelių kiekio. Šis skirtumas gali paaiškinti, kaip išvis gali egzistuoti materialusis pasaulis, teigiama pranešime.
Dabartinė dalelių fizikos teorija, vadinamasis dalelių fizikos Standartinis modelis, numatė tam tikrą medžiagos ir antimedžiagos simetrijos pažeidžiamumą, tačiau jo nepakanka norint paaiškinti, kodėl mūsų Visata susiformavo daugiausia iš materijos, o ne iš antimaterijos. Antimedžiagos pėdsakų joje aptinkama labai mažai.
Naujausio eksperimento „Tevatron“ greitintuve metu buvo gautas nesubalansuotas medžiagos ir antimedžiagos kiekio santykis, kuris viršija Standartinio modelio numatytą tokios pusiausvyros sutrikimą. Eksperimento metu, į miuonų ir antimiuonų poras skylant B mezonams, miuonų porų susidarė 1 proc. daugiau.
„Tevatron“ žiedinis priešpriešinių srautų greitintuvas, kaip ir Europos branduolinių tyrimų centre Ženevoje veikiantis LHC greitintuvas, gali vykdyti medžiagos ir antimedžiagos dalelių susidūrimus, kurių metu atpalaiduojama energija ir gaunamos naujos dalelės bei antidalelės. Kitais atvejais antidalelės susidaro tik per „ekstremalius“ įvykius, pavyzdžiui, vykstant branduolinėms reakcijoms ar gęstančioms žvaigždėms skleidžiant kosminius spindulius, rašo „Space.com“.
Pranešama, kad „DZero“ eksperimento, kuriame dalyvauja 500 fizikų iš įvairių pasaulio šalių, metu atliktų matavimų skaičius santykinai nėra didelis, nes jis priklauso nuo atliktų dalelių susidūrimų kiekio. Pasak leidinio, tai reiškia, kad fizikai turės toliau kaupti duomenis ir tikslinti jų analizę, kad būtų galima išsiaiškinti medžiagos ir antimedžiagos kovos už dominavimą rezultatus.
Mokslininkai minėtą naujausią atradimą padarė atlikę vadinamąją „akląją“ duomenų analizę, kad būtų išvengta bet kokio stebėtų eksperimentų rezultatų poveikio. Tyrimo rezultatai pateikti žurnalo „Physical Review D.“ redakcijai.
