Evoliucijos greitis: kaip salotos virsta medžiais (Video)  (11)

Evoliucijos mokslas jau senokai išsikovojo lygiavertišką vietą šalia kitų gamtos mokslų ir dabar pagrindinės diskusijos vyksta ne apie tai, ar evoliucija egzistuoja, bet kaip greitai ji vyksta ir kokios priežastys ją lemia.

Kalbant apie evoliucija, negalima pamiršti natūraliosios atrankos - laipsniško proceso, kurio metu dėl ekologinių veiksnių poveikio, persiskirsto ekologinė pusiausvyra ir prie naujų sąlygų mažiau prisitaikiusios gyvybės formos tiesiog išnyksta, užleisdamos vietą tobulesnėms rūšims. Dėl šio proceso per milijonus metų Žemėje išsivystė daugybė įvairiausių gyvųjų organizmų. Taigi, natūraliosios atrankos dėka organizmų populiacijos prisitaiko prie aplinkos, tačiau kaip elgsis evoliucija, kai jos procesai imami dirbtinai įtakoti? Būtent tai daro žmogus, plėtodamas technikos ir mokslo progresą, tobulindamas medicinines paslaugas.

Galbūt tai didelės įtakos neturės, nes evoliucija yra labai lėtas procesas, užtrunkantis šimtus milijonų metų? Tačiau aiškėja, jog sudarius tam tikras ekologines sąlygas, kurios stipriai veikia vietinę gyvybę, evoliucija arba prisitaikymas prie naujų sąlygų vykstą žaibiškai – per kelis šimtus, o kartais ir net kelis dešimtis metų.

Greitą galimą evoliucijos vyksmą mokslininkai jau gali įrodyti iš turimų stebėjimo pavyzdžių. Pavyzdžiui, vulkaninės kilmės salose augalai ir gyvūnai evoliucionuoja taip pat, kaip prieš 400 mln. metų, tik šimtą kartų greičiau. Maža to, žmogaus evoliucija per pastaruosius dešimt tūkstančių metų paspartėjo irgi bene šimtą kartų – plačiau apie tai šiame R. Maskoliūno parengtame video reportaže.

Tai supratus, kyla sekantis natūralus klausimas – kokiame pasaulyje žmonija gyvens po vieno ar kelių šimtmečių? Ir kokie bus patys žmonės, juos supanti aplinka?

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (11)