Vegetacinės būklės pacientų mintis atskleidžia smegenų skenavimo rezultatai  (6)

Visiškai paralyžiuotų žmonių smegenų aktyvumo stebėsena leido padaryti ganėtinai šiurpų atradimą: netgi visiškos "daržovės" būsenoje esantys pacientai gali likti visiškai sąmoningi, tuo pat metu visiškai negalėdami pajudinti ne tik pirštų, bet ir akių vokų.

Medicinoje egzistuoja toks terminas - "nuolatinė vegetacinė būsena". Laikoma, kad ją patiriantis žmogus visiškai praranda gebėjimą vykdyti bet kokią valingą protinę veiklą – pavyzdžiui, dėl kokio nors smegenų sužalojimo. Kartu prarandamas gebėjimas reaguoti į bet kokius išorinius stimulus. Tačiau visos gyvybiškai svarbios funkcijos išlieka, stebimi netgi sapnams būdingi ženklai. Absoliučioje daugumoje atvejų tokių ligonių prognozė yra prasta.

Šios būsenos nederėtų painioti su koma. Komą dažnai lydi netgi gyvybiškai svarbių organizmo funkcijų sutrikimas, įskaitant kvėpavimą, nelieka jokių miego ciklų požymių. Ir svarbiausia - ši būsena, skirtingai nuo vegetacinės, yra laikina. Anksčiau ar vėliau tokie žmonės arba progresuoja link vegetacinės būklės, link mirties, arba link pasveikimo.

Tačiau grįžkime prie vegetacinės būklės. Didelės apimties mokslininkų grupė iš Didžiosios Britanijos ir Belgijos tyrė 54 šioje būsenoje esančius pacientus. Tyrimams buvo naudojamas palyginti gerai įsisavintas ir neinvazinis funkcinio magnetinio rezonanso tomografijos (FMRI) metodas

Galvos smegenų neuronų darbui reikalinga energija, ir energijos jie gauna skaidydami didelius kiekius kraujyje esančios gliukozės. Tam, kad būtų užtikrintas reikiamas gliukozės tiekimas atitinkamoms nervinėms ląstelėms, organizmui būtina padidinti kraujotakos greitį, o tai ir pastebi tomografas.

Esantiems nuolatinėje vegetacinėje būklėje pacientams - tiems patiems, kurių protinė veikla, kaip buvo manoma, buvo išnykusi, - mokslininkai uždavinėjo paprastų klausimų sekas, į kuriuos atsakyti buvo galima arba 'taip', arba 'ne'. Tiesa, būtent čia slypėjo pagrindinis užduoties sudėtingumas: atsakant į tokius klausimus, abiejų atsakymų atveju sužadinamos neuronų grupės yra itin arti viena kitos, todėl pagal jų aktyvumą atsakyti, ką konkrečiai galvoja žmogus, yra pakankamai sudėtinga. Tačiau tyrinėtojai atrado būdą šią problemą "apeiti". Savo tiriamiesiems asmenims jie pabandė paaiškinti, kad jei jie nori atsakyti 'taip', tai jie turėtų įsivaizduoti, tarkim, kad žaidžia tenisą; o jeigu 'ne', tai jie turėtų įsivaizduoti, kaip vaikšto po savo kambarį. Tokiu atveju jau aktyvuojamos visiškai skirtingos neuronų grupės. Taigi, pritaikius minėtą netiesioginį būdą, atsakymą identifikuoti yra daug lengviau.

Iš 54 eksperimente dalyvavusių žmonių penki sugebėjo visiškai adekvačiai reaguoti į klausimus ir pateikti į juos teisingus atsakymus. Taip išeina, jog netgi būdami tokioje "daržovių" būklėje, jie visiškai aiškiai suprato, kas vyksta aplink, suprato kitų žmonių kalbą ir, jei būtų galėję nors kiek valdyti savo kūną, būtų galėję kalbėti. Įdomu tai, kad du žmones iš šių penkių asmenų gydytojai laikė "visiškai beviltiškais", nes negalėjo jie išoriškai negalėjo parodyti nei vieno sąmonės egzistavimo požymio.

Toks eksperimento rezultatas ne tik stebina, bet ir baugina. Tarkime, tokių pacientų yra kad ir mažiau nei 10%, tačiau jų padėtis yra mažų mažiausiai košmariška. Mirti yra baisu, tačiau dar baisiau yra tapti kaliniu savo paties kūne, su sveika sąmone ir puikia atmintimi, tačiau visiškai bejėgiam ir negalinčiam pajudėti. Galbūt tai kaip tik tas atvejis, kada verta pagalvoti apie eutanazijos legalizavimą? Tuo labiau, kai šie žmonės gali patys savarankiškai priimti šį sprendimą...

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(8)
(1)
(7)

Komentarai (6)