239 išėjimai į atvirą kosmosą per 45 metus: dar vienas įspūdingas NASA jubiliejus (Video)  (5)

Išėjimas į atvirą kosmosą astronautams gali tapti didžiausiu išbandymu: 6 valandos ekstreamalioje aplinkoje, vilkint žmogaus formos "balionu", įsuktu į daugybę izoliacijos sluoksnių, reikalauja daug fizinių ir psichologinių pastangų.


Tačiau Amerikos astronautai atvirame kosmose dirba jau 45 metus, ryškiausią savo darbo žymę palikdami ant 100 mlrd. dolerių kainavusios kosminės stoties, rašo SPACE.com.

Pirmą kartą amerikiečių astronautas į atvirą kosmosą išėjo 1965 metų birželio 3 dieną. Tuomet astronautas Edas White`as, išlipęs iš erdvėlaivio „Gemini 4“, atvirame kosmose praleido 23 minutes. Tai nutiko praėjus keliems mėnesiams po to, kai atvirame kosmose pabuvojo pirmasis žmogus, sovietų kosmonautas Aleksejus Leonovas. Jo kosminė ekskursija tų pačių metų kovo 18 dieną truko 10 minučių - apie šią pirmąją kosminę "ekspediciją" mes rašėme išsamų straipsnį, kuriame rasite ir paties Leonovo atsiminimus.

Nuo to laiko amerikiečių astronautai į atvirą kosmosą išėjo 239 kartus, kiekvienas išėjimas truko 6 valandas ar daugiau. Kai kurie jų vaikščiojo Mėnulio paviršiumi, kiti padėjo išgelbėti ir pakelti „Hubble“ kosminį teleskopą, tačiau didžioji dalis dirbo prie Tarptautinės kosminės stoties (TKS).

Daugiau kaip pusė (146) NASA astronautų išėjimų į atvirą kosmosą buvo skirta TKS kūrimui, kurios statybos po 12 metų jau artėja prie pabaigos.

„Tai gana fenomenalus pasiekimas, kai pagalvoji apie aplinką, kurioje atsiduri ir nuo kurios tave turi apsaugoti kostiumas“, – teigia daugiausia – 10 kartų – į atvirą kosmosą išėjęs JAV astronautas Michaelas Lopezas-Alegria.

Kai 1998 metais TKS statybos prasidėjo, NASA inžinierius ir astronautus baugino laukiantys išėjimai į atvirą kosmosą, kurie buvo būtini norint 354 kilometrų aukštyje virš Žemės iš dalių surinkti šį įrenginį. Galiausiai astronautams teko imtis taisymo darbų, apie kuriuos ankstyvieji išėjimų į atvirą kosmosą planuotojai net nesvajojo: astronautai tvarkė saulės baterijas ir didžiulius prietaisus, kuriais aplipusi visa TKS.

„Mes sugebame padaryti kur kas daugiau. Tai nepaprasta. Tai tas pats, kaip lyginti skridimą lėktuvu ir važiavimą arklio traukiamu vežimu“, – kalbėjo M. Lopezas-Alegria.

M. Lopezas-Alegria dalyvavo keturiose kosminėse misijose, trijų jų metu, skrisdamas NASA daugkartiniais erdvėlaiviais, jis 5 kartus išėjo į atvirą kosmosą. Dar penkis kartus atvirame kosmose jis pabuvojo 2006 ir 2007 metais vadovaudamas TKS.

Iki šiol M. Lopezas-Alegria atvirame kosmose praleido 67 valandas ir 10 minučių – daugiau nei bet kuris kitas amerikietis. Pasaulio rekordas priklauso rusų kosmonautui Anatolijui Solovjovui. Jis į atvirą kosmosą išėjo 16 kartų ir ten praleido 82 valandas ir 22 minutes.

Dirbdami atvirame kosmose, JAV astronautai šiandien vilki specialiai sukurtus didelius baltus astronautų kostiumus EMU (angl. Extravehicular Mobility Unit). Rusijos kosmonautai naudoja kitokius kostiumus, vadinamus „Oralan“, dar kitokius, vadinamus „Feitian“, naudoja kinai.

NASA darbui atvirame kosmose naudojami kostiumai padengti 17 izoliacijos sluoksnių ir atsparia medžiaga, turinčia apsaugoti nuo pradūrimų ir didžiulių temperatūros svyravimų – nuo 121 laipsnių Celsijaus šviečiant saulei, iki 156 laipsnių šalčio naktį.

„Tai tas pats, kaip žiemą apsitūloti keliais drabužių sluoksniais“, – teigė NASA inžinierius Glennas Lutzas.

Kostiumo pagrindas – kieta viršutinė liemens dalis, prie kurios tvirtinamos minkštesnės dalys, skirtos kojoms ir rankoms, o taip pat kuprinė su gyvybės palaikymo įranga. Ši ansamblį papildo pirštinės ir stiklinis šalmas su įmontuotomis vaizdo kameromis ir šviesomis (darbui naktį) bei antveidžiu, apsaugančiu nuo ryškios saulės šviesos.

Kostiume taip pat yra atsarginis deguonies šaltinis, kurio užtektų 30 minučių, ir avarinis azoto dujomis varomas įrenginys, jei kosmose dirbantis astronautas atitrūktų nuo kosminės stoties ar erdvėlaivio.

Tačiau tikrų atvirame kosmose atliekamų misijų metu šių atsarginių įrenginių neteko nė karto panaudoti, teigė G. Lutzas.

Astronautai išėjimams į atvirą kosmosą ruošiasi naudodami Johnsono kosmoso centre esančią virtualios tikrovės įrangą ir didžiulį plaukimo baseiną. Šis baseinas yra tokio dydžio, kad jame telpa realaus dydžio erdvėlaivio krovinių skyriaus kopija ir didelės TKS dalys, kurių ilgis – kaip futbolo stadiono.

„Jie nesivargina ant baseino dugno nupiešti Žemės ar kažko panašaus“, – teigia M. Lopezas-Alegria. Astronautai, besiruošdami kiekvienai valandai atvirame kosmose, treniruotėse praleidžia keletą valandų.

Kitaip nei „Apollo“ misijai Mėnulyje naudoti kostiumai, dabartiniai kostiumai vaikščioti nėra skirti. Jie tinkami tik dirbant nesvarumo būklėje.

Šie pasivaikščiojimai kosmose ne visada būna labai patogūs. Kostiumų sujungimai ties pečiais leidžia atlikti ne visus judesius, kuriuos geba atlikti žmogaus ranka, todėl treniruočių baseine metu astronautai patiria sužalojimų, teigia M. Lopezas-Alegria.

Kaip atrodo tokios "povandeninės" treniruotės, galite pažiūrėti šiame video siužete.

Į pensiją išėjusio NASA inžinieriaus Jameso McBarrono, kūrusio kostiumus nuo „Mercury“ programos pradžios, teigimu, astronautai, besirengdami darbui atvirame kosmose, susižalodavo ir pirštus bei nagus.

„Jie norėdavo, kad pirštinės būtų ypač gerai prigludusios“, – teigė J. McBarronas.

Pastaruoju metu NASA mokslininkai ir inžinieriai ėmėsi naujų kostiumų projektų, kurie 2015-2020 turėtų pakeisti dabartinius.

Atvirame kosmose pabuvoję astronautai pripažįsta, kad didžiausią įspūdį jiems paliko Žemės vaizdas, matomas tik per šalmo stiklą. Anot pirmojo į atvirą kosmosą išėjusio amerikiečio E. White`o, misijos valdymo centro paliepimas baigti pasivaikščiojimą kosmose buvo „liūdniausia akimirka gyvenime“.

Su tuo sutinka ir M. Lopezas-Alegria. Jis vis dar aiškiai prisimena, kaip atrodė Karibai, kai jis išėjo į atvirą kosmosą antrojo savo skrydžio metu.

„Karibų spalvos bet kuriuo atveju atrodo gražiai. Bet pamatyti šią panoramą ir Persijos įlanką, atpažinti jos geografiją, tai buvo nepaprastas potyris“, – teigė jis.

Nors nuotraukos tokių įspūdžių ir neperduoda, bet bent jau įsivaizduoti vaizdo didybę galima. Tad siūlome pasigrožėti Tarptautinės Kosminės Stoties "MIR" penkto ekipažo vado Vladimiro Korzuno darytomis Žemės nuotraukomis (pirma ir antra jų dalis).

Aut. teisės: lrt.lt
lrt.lt
(1)
(0)
(1)

Komentarai (5)