Saturno palydove aptikta metanu pagrįstos gyvybės požymių  (12)

Aplink Saturną skriejantis kosminis laivas „Cassini“ jo palydove Titane aptiko du potencialios gyvybės požymius, pranešė NASA.


Tačiau mokslininkai pabrėžia, kad prielaidas apie galimą gyvybę Titane galima aiškinti ir specifinėmis jame vykstančiomis cheminėmis reakcijomis.

Naujausi „Cassini“ tyrimų duomenys liudija, kad „kažkas“ Titano paviršiuje vartoja vandenilį ir tam tikras organines molekules. Nustatyta, kad netoli Titano paviršiaus dingsta vandenilis, be to, mokslininkams nepavyksta čia aptikti ir acetileno, nors šių organinių molekulių tankioje Titano atmosfelroje turėtų būti apstu, teigiama pranešime.

Šie faktai puikiai dera su NASA astrobiologo Chriso McKay'aus teorija – jis prieš 5 metus iškėlė prielaidą, kad Titane gyvenantys mikrobai galėtų kvėpuoti vandeniliu ir misti acetilenu, išskirdami į aplinką metaną.

NASA mokslininkai pabrėžia, kad naujausi „Cassini“ duomenys dar nėra nežemiškos gyvybės Titane įrodymas, ir dar teks nemažai pasidarbuoti, kol bus atmestos visos įmanomos nebiologinės tokio reiškinio priežastys. Pasak NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos Pasadenoje atstovo Marko Alleno, dėl mokslo konservatyvumo biologinis tokio reiškinio Titane priežasčių aiškinimas taptų „paskutiniu šansu“ atmetus visas prielaidas dėl galimų cheminių reakcijų.

Tačiau net ir tuo atveju, jei būtų paneigta teorija apie galimą biologinę gyvybę Titane, pasiūlyti minėto reiškinio aiškinimai bus labai įdomūs, teigiama pranešime. Remiantis ankstesnių tyrimų rezultatais, vandenilis turėtų būti gana tolygiai pasiskirstęs Titano atmosferoje. Tačiau kažkodėl jis prapuola jo paviršiuje.

„Įsivaizduokite, kad turite žarną, iš kurios ant žemės pilate vandenilį, tačiau jis pradingsta“, - tokį palyginimą pasiūlė „Cassini“ tyrimų programos dalyvis, Johnso Hopkinso universiteto mokslininkas Darrelas Strobelas, kurio tyrimo rezultatus paskelbė žurnalas „Icarus“.

Pasak specialistų, gali būti, kad vandenilis Titano paviršuje jungiasi su anglimi ir taip gamina metaną. Tačiau šiame Saturno palydove yra per šalta, jog toks procesas vyktų pakankamai sparčiai ir tuo būtų galima paaiškinti visą paviršiuje dingstančio vandenilio kiekį. Galbūt šią mįslę padėtų įminti Titano paviršiuje esanti nežinoma mineralinė medžiaga – tai reikštų, kad mokslininkams galbūt pavyko aptikti iki šiol nežinomos substancijos Titane egzistavimo požymius.

Ne mažiau painu paaiškinti ir acetileno trūkumą Titano atmosferoje, teigiama pranešime. Šio angliavandenilio turėtų būti apstu sušalusiuose aerozoliuose Titano atmosferoje, tačiau jo ten nėra. NASA mokslininkai kelia prielaidą, kad galbūt saulės šviesa arba kosminiai spinduliai Titane transformuoja acetileną į sudėtingesnes molekules, kurios nukrenta į paviršių jau neturėdamos jokių acetileno požymių.

Be to, pasak jų, gali būti, kad cheminės reakcijos acetileną paverčia benzenu, kurio „Cassini“ yra aptikęs Titano paviršiuje. Tačiau tokiu atveju būtinas katalizatorius, kuris iki šiol Titane nenustatytas.

Galimas ir trečias variantas: „Cassini“ Titano paviršiuje užfiksavo organinį junginį su benzenu, kurio mokslininkai nesugebėjo identifikuoti.

„Cassini“ artimiausiais mėnesiais dar kelis kartus priartės prie Titano ir tęs jo paviršiaus tyrimus. Artimiausio priartėjimo metu zondas infraraudonųjų spindulių diapazone fotografuos Titano šiaurės ašigalio regioną. Jame yra didžiausias Titano ežeras Kraken Mare, dydžiu viršijantis Kaspijos jūrą Žemėje. Jei Titane egzistuoja acetilenu mintantys mikrobai, egzistuoja didelė tikimybė, kad jie gyvena jame tyvuliuojančiuose skysto metano, etano ir azoto vandenyse, sakoma pranešime.

(2)
(0)
(2)

Komentarai (12)