Kokios yra mokslo pažinimo ribos?

Komentarai Prisijungti

Viršuje:   Seniausi | Naujausi

Mitas 2010-09-24 16:49
Pritariu.
nofuture 2010-09-24 18:02
Pasak tokiu mastytoju kaip V. Vinge'as ir R. Kurzweil, mes neilgai trukus pasieksime singuliariuma. Technologijos pakeis mus ir transformuos zmonija - http://www.ted.com/talks/ray_kurzweil_o ... rm_us.html As linkes jais tiketi. Gyvenimas darosi vis idomesnis. Atradimu tik dauges.
Mr.White 2010-09-24 18:42
Aš nesutikčiau su tais kurie mano jog atradimų mažės. Netik, kad pažinimui ribų nėra, bet aiškiai galima pastebėti tendencijas jog atradimų tik daugėja, daugės. Kuo labiau žmogus pažįsta savo aplinka tuo platesnės erdvės naujiems atradimams.
qriuqriu 2010-09-24 18:47
gal nejuokinkit tokiais straipsniais... priminkit netycia kada chameleono liezuvio fizika buvo issiaiskinta, ar kaip skraido vabzdziai? dar nzn kas per velnias tos smegenys ar kepenys o jau trimituoja apie visazinanacia zmonija, nekalbant apie tikslia metereologine prognoze kazkuriam miesto rajonui ateinanciam menesiui, cia isvis kosmosas...nekalbant apie tai kai sukurs zmogu vien is implantu pranokstanciu savo galimybem analogus zmogaus kune, o jei zmogui smegenu pritruks yr kompai kuriuos vis dar sekmingai zmogus stampuoja, ir dauguma moksliniu siu dienu laimejimu be ju neisivaizduojami, tiesa yr tokiu sriciu kur po kompo skaiciavimu zmogus nesuvokia kaip imanoma toki rezultata gaut, plius be ideju kaip patikrint kad skaiciavimu rezultatas teisingas, bet cia jau kita kalba...apie bioinformatikas visokias isvis patylet reiktu darbo ten ateinanciom kartom pakaks...isvada tik viena kokybe atsiranda is kiekybes, jei ner kokybes(nauju teoriju) tai reik pakankamos kiekybes neatitinkaciu bendros teorijos principams neatitikciu(atradimu iskrentanciu is bendro fono), kad butu galima isvystyt naujesne teorija prilyginama super atradimu svarbai(reliatyvumo teorijai kaip pvz...)...beda su naujom teorijom, o atrast tai dar toli grazu tikrai yr ka maziausiai 300metu i prieki...
mnv 2010-09-24 19:37
Jei ir yra tie limitai, manau yra budu juos perzengti, ir ne uz ilgo. Kaip pvz Genu inzinerija > paturbini zmogaus smegenis > profit. Quantiniai kompiuteriai (juos dar zmones sugebes sukurt ir jau neblogai stumiasi sioje srityje) > Dirbtinis intelektas > Profit. O kiek dar ju yra...
Indigo89 2010-09-24 20:22
Kad apskritai pazinimo ribu nera gal ir sutikciau, bet kad zmogaus proto pazinimo ribos yra tai garantuotai. Bet nemanau, kad mes bent priarteje prie ju esam. Negana to mum garantuotai uzteks proto modifikuoti genus ir padaryti kitas kartas protingesnem, po ko seks ribos pasislinkimas ir nauji atradimai. Ir taip gali testis ko gero labai ilgai.
zhee 2010-09-24 21:37
Gal iš pradžių reikėtų palaukt bent kol dešimtys tūkstančių mokslininkų sugebės atkartoti vieno žmogaus- Teslos atradimus, o po to jau kalbėti apie kažkokias ribas?
JAULER 2010-09-24 21:47
Visiškai pritariu, net jeigu ir dabartinės smegenys nelabai sugebėtų suvokti naujų atradimų, ir kadangi evoliucija kiek per lėta žmonijai, jie greičiausiai pasitelks savo žinias, kad galėtų patobulinti savo smegenis ir praplėsti galimybęs. Tiksliau jau dabar tai daro, paprastas kompiuterio panaudojimas, jau beveik galima pavadinti žmogaus gebėjimų "paturbinimų", nors ir trubūt 95% visų kompiuterinių resursų panaudojami socialiniais arba laisvalaikio tikslais.
Kopust 2010-09-24 22:40
Ribos yra, tik jos dar tikrai ne arti. Kad ir paimkime tuos mokslinės fantastikos filmus, kažkas iš jų tikrai galėtų virsti tikrove. Dabar atrodo viskas atrasta, seniau atrodė kad viskas atrasta, vėl įvyks koks lūžis moksle ir vėl kelis dešimtmečius jau kitos technologijos augs kaip ant mielių
rimasD 2010-09-25 01:29
Kaip loggo yra parašęs, buvo minčių, kad viskas jau išrasta. Bet mokslinis-techninis progresas nesustojo, o toliau sėkmingai vystėsi. Paprasčiausiai vienas žmogus vargu ar sugebės sekti visus atradimus pasaulyje. Tačiau atsiranda siaurų specializacijų mokslininkų, kurie žino viską apie siaurą mokslo sritį. Yra mokslininkų , kurie žino svarbiausia apie kelias mokslo sritis, ir yra tokie žmonės, kurie žino esmę apie daugelį mokslo sričių. tokius vadiname mokslo populiarizatoriais.Taigi, žmogaus galimybės ribotos, o žmonijos-ne.
Atavar 2010-09-25 04:07
Daugelis cia teigia, kad ribu nera. Ok siek tiek, taip megejiskai, pamastykim. Tolimoje perspektyvoje atradimus bei pazinima gali riboti daug faktoriu: 1) geometrine progresija didejanti pazinimo/atradimu sfera. Tarkim mes esam pazinimo sferos centriniame taske. Uztenka zengti pora zinsniu nuo sferos centro- turimu ziniu/duomenu kiekis, bei paciu tyrinejimo sriciu kiekis padideja drastiskai. Besigilinant i kiekviena srity, ji skaidosi i vis smulkesnes atsakas. Jau dabar norint kazka atrasti daznai neuztenka vieno, kad ir labai genialaus zmogaus. Dirba grupes mokslininku, kur kiekvienas gilinasi i kazkokia siaura srity, gauti rezultatai/atradimai apjunginejami siekiant sudelioti atrandamus dalykus i vieninga visuma, juos apjungti. Taigi turim atskiru "puzzle" dalelyciu tyrinetojus/atradejus, ir turim pacius "puzzle" paveikslo surinkinetojus, jungiancius viska i viena visuma. O juk ateityje reikes ir "surinkinetoju" surinkinetojo ir t.t ir t.t. Neveltui sakoma "Kuo toliau i miska - tuo daugiau medziu". Ir kiekvieno medzio kamienas sakojasi i vis smulkesnes ir smulkesnes sakeles. O cia ziurek, dar ir visai nematyta "medi" surast pasitaiko. Taigi paprasciausia zmogiskuju resursu problema ziurint i ateity. ok ok galbut ateityje musu bus tikrai labai daug, mes isplisime po galaktika ir mokslininku uzteks. Bet tada kyla nauju problemu: dubliavimosi, komunikavimo, apjungimo ir t.t. na tarkim ir tai ispres... 2) paimkim LHC. Koks jo dydis fizine prasme? Financine? Materialiniu resursu? Laiko resursu? O jo analogu ateityje? Kaip ir kitu sriciu tyrinejimams reikalingu prietaisu ir irenginiu. "neišspręstos problemos yra tokios painios, kad joms spręsti reikia vis galingesnių įrengimų, tokių, kaip Didysis hadronų greitintuvas. O šie įrengimai ilgainiui taps tokie sudėtingi, kad bus neįmanoma juos sukonstruoti." "R. Stannardas teigia, kad nerealu siekiant naujų mokslinių laimėjimų statyti vis didesnius ir galingesnius mechanizmus. M teorijos, kuri, anot Stepheno Hawkingo, geriausiai paaiškina Visatos sudėtį, negalima patikrinti be dalelių greitintuvo, kuris savo dydžiu prilygtų galaktikai, mano profesorius." ok galbut jis klysta ir ateityje technologijos patobules tiek, kad nereikes galaktikos dydzio irenginiu. Galbut uzteks zemes dydzio Bet tikrai tai bus viskas? riba, kai gausime visus atsakymus, nerade dar xN mysliu? Kurioms iminti reikes dar didesniu/galingesniu/brangesniu irengimu ? Taigi dar viena riba gali buti fiziniu dydziu, sudetingumo, financiniu/materialiniu bei laiko resursu pavidalu. 3) Taigi megejiskai pakalbejau apie ribas ir problemas. Tikrai nedrysciau teigti, kad tu ribu ir problemu neimanoma bus iveikti. Bet taip pat nesu ir visiskai tikras, kad kazkuri viena ju gali tapti ta, kurios neistengsim perzengti. Dabar galima pakalbet ir apie pacia suvokimo riba. Cia irgi visai nesu uztikrintas, kad tokios ribos nera. Jau dabartinis mokslas yra riba 99.9 procentams (jei nedaugiau?) zmoniu. Na tarkim, is tu 99.9 dar kokie 0.9% sugebetu isigilinti i kazkuria srity ir pilnai ja suprasti, iki to lygio, kuri esame pasieke siai dienai ir kur dabar yra dirbama. Bent as manau, kad tas % vis mazeja pleciantis bei gilejant pazinimui. Ar tikrai neateis laikas, kai suvokti vien tik tai, ka jau esam atrade (kad ir skirtingose srityse) gales, jau nebe 0.1 o tik 0.01% ? o paskui gilejant progresui, jau tik 0.001? ir t.t. Ar tikrai nebus ribos, kai jau visi sedes ir krapstys galvas, bei skescios rankomis? Nesu toks tikras ir isitikines zmogaus tobulumu. Galima aisku sakyti, kad ateitis bioinzinerijoje, arba zmogaus ir masinu sintezeje, taciau ar ta riba, bei tie patys apribojimai galu gale neistiks ir ju? Gal ir neistiks taciau, taip drasiai, kaip nekurie teigti, jog jokiu ribu pazinimui ir atradimams nera... "viska zino tik kvailiai"
DJ_LFS 2010-09-25 12:13
Straipsnyje yra logikos
rwc 2010-09-25 13:44
moksluose, nei prieš 200 m. 1% pasaulio šviesiausiųjų. Dauguma yra bent jau girdėję, kas yra kvadratinė šaknis, pagreitis, energija, bakterija. Ta tendencija, kad visi turi ganėtinai solidų žinių sferos branduolį, leidžia vis labiau specializuotis - pasiekti vis tolimesnius žinių sferos taškus siaurame plotelyje. Negana to. Medikai nekonstruoja mikroskopų, fizikai nekuria modeliavimo algoritmų. Tarkim, galbūt aš niekad iki galo nesuvokiau Maxwello, Schrödingerio - bet tai man netrukdo kurti abstrakčius fizikinių procesų simuliatorius. Lygiai taip pat, fizikas nežino, kas yra "doubly-connected edge list", "garbage collector", "memory leak", "computability", "semaphore" ir t.t. - bet jis sėkmingai paspartina savo tyrimus naudodamas mano simuliatorių. Tą patį minimaliai pakeistą simuliatorių panaudoja matematikas, chemikas, biofizikas, astrofizikas, energetikas, ekonomistas, sociologas... Kitaip tariant, technologijų raida vis spartėja ir leidžia minimaliomis sąnaudomis atrasti vis daugiau. Išradingas technologijų panaudojimas leidžia eiliniam specialistui "pačiupinėti" vis tolimesnius žinių sferos taškus. Negana to, anksčiau ar vėliau pasieksime technologinį singuliarumą - kuomet specialistams tereikės koordinuoti procesą, formūuluoti klausimus ir užduotis, o likęs analitinis darbas "nusidirbs pats" mašinų ir DI pagalba. Bet net ir tokiu atveju, visko Visatoje atrasti ar išrasti neįmanoma- tam reikia simuliatoriaus, pajėgaus simuliuoti Visatą. Taigi mano verdiktas: pažinimo ribos niekad nepasieksim.
bambukas 2010-09-25 13:50
Russell Stannard: tai, žinoma, nieko neįrodo, tačiau visai pravartu žinoti tą ir plačiau paskaitinėt jo publikacijas prieš apsisprendžiant tikėti juo ar ne.
rwc 2010-09-25 14:02
Aš apskritai skeptiškai žiūriu į "retired prophessor"'ių filosofijas. Toks vaizdas, kad link pensijos Teslos, Einšteinai, Hawkingai pajunta, jog nebepaveža ir bando užsikabinti už minties, kad viskas atrasta bei nusukinėja kalbą apie Dievo egzistavimą ir kitus klausimus, kurių anksčiau vengdavo.
bahuriux 2010-09-25 18:44
Ensteinas praplete suvokimo ribas, o Tesla parode krypti, kuriuo mokslas turi/tures vystytis, bet niekas net nepasivargino atkreipti demesio ir idemiau tirti jo darbu, tik pavieniai entuziastai ir keli super slapti kariniai projektai buvo vykdyti. Sitas zmogus "uzciuope" tai, kas yra toli uz suvokimo ribos net ir praejus ~100 metu.
Mindaugas321 2010-09-25 19:00
Cia kiek suprantu idomus budas pasakyti "As nemoku sukurti ateities, parodykit kaip tai daroma." Zmogus (kaip individas) savo galimybiu ribas is ties pasiekia. sukuria prietaisa ji patobulina ir sako " as tai sukuriau, garbinkit mane" po keletos metu ateina nauja karta ir sako "panaudokime ta sena isradima kitokem tikslui" ir valio sukurtas atejusios kartos atradimas ir t.t sis ratas sukasi be galo. Kaip daug kas sako sukurkim dirbtini intelekta ir leiskim jam mus mokyti. Mano nuomone tai yra beprasmiskas dievo ikunijimas i kompiuteri. Sukursim dirbtini intelekta ir patys sau iskasim duobe bus kaip per terminatoriu su "Skynet"
Dainius2 2010-09-25 20:44
Esminis R. Stannardo ir G. Johnsono teorijos apie mokslo atradimų pabaigą trūkumas yra tas, kad tolimą ateitį jie vertina remdamiesi dabarties mokslo ir technikos galimybėmis. Pavyzdžiui, gali būti, kad tolimoje ateityje naudodami žymiai pažangesnes technologijas, leidžiančias tiksliai valdyti subatominių dalelių srautus, sugebės sukurti tokį subatominių dalelių dreitintuvą, kuriuo bus galima atlikti tokiuspat sudėtingus eksperimentus kaip su R. Stannardo minėtu galaktikos dydžio greitintuvu ir kuris, galbūt, nebus didesnis už dabartinį LHC, o, kas ten žino, gal net tilps žmogaus delne. Taigi dabar teigti, kad toks greitintuvas bus galaktikos dydžio yra tas pats kas iki mikroschemų išradimo teigti, jog mobilieji telefonai niekada nebus išrasti, nes naudojant iki mikroschemų išradimo kompiuteriuose naudotas lempas toks telefonas dydžiu prilygtų devynių aukštų namui. Tiesa, gali būti, kad žmogaus protas nepajėgus net iškelti tam tikrų klausimų, tačiau kaip teisingai pasakė Britanijos Karališkosios draugijos prezidentas Martinas Reesas mums padės kompiuteriai. Aš dar pridurčiau "ir dirbtinis intelektas, kuris kada nors neišvengiamai bus atrastas". Žinoma, gali būti, kad fundamentalūs mokslo atradimai baigsis tam tikram laikui, pavyzdžiui porai dešimtmečių. Taip nutiktų jeigu mokslo eksperimentavimo galimybės smarkiai atsiliktų nuo naujų teorijų kūrimo. Arba atvirkščiai - teorijos eksperimentais būtų tikrinamos (patvirtinamos arba paneigiamos) taip greitai, kad mokslo teoretikai nespėtų kurti naujų teorijų. Šis varintas man atrodo žymiai mažiau tikėtinas. O šiaip manai, kad mokslas savo (pažinimo) ribą pasieks tada kai žmonės išsiaiškins viską apie viską.
Donatas1 2010-09-25 21:19
Visiškai tau pritariu
paulostonkorius 2010-09-26 17:19
gal kas pamenat koks mokslininkas-išradėjas dar XIXa. ar XVIIIa. sakė: "viskas, kas gali būti išrasta, JAU yra išrasta" ...?