Vengrijoje išsiliejęs toksiškas dumblas sukėlė didžiausią per 30 m. ekologinę katastrofą Europoje (Video)  (25)

Toksiškas raudonos spalvos dumblas išsiliejo pirmadienį, sugriuvus pramoninių atliekų saugyklai Aikos mieste veikiančioje aliuminio gamykloje, esančioje už maždaug 160 kilometrų į vakarus nuo Budapešto. Tuomet 4 žmonės žuvo, apie 120 buvo sužeista, 6 žmonės vis dar yra dingę be žinios, o 8 kritinės būklės guli ligoninėje. Iš aplinkinių rajonų teko evakuoti šimtus gyventojų. Purvina vandens ir toksinių medžiagų srovė pirmiausia pasklido Rabo upėje, tačiau vakar ji jau pasiekė ir Dunojų ties Dėro miestu.

Dvokiantis raudonas šlamas nuniokojo apie 40 kvadratinių kilometrų teritoriją, o Vengrijos VRM paskelbė nepaprastąją padėtį trijose apskrityse - Vespremo, Dėro- Mošono-Šoprono ir Vašo medėse. Apskaičiuota, kad išsiliejo 600-700 tūkst. kubinių metrų techninio dumblo, pasiekusio kelias netoli gamyklos "Ajkai Timfoldgyar" esančias gyvenvietes, tarp jų Kolontaro kaimą ir Devečero miestelį. Ši aliuminio gamykla yra už 160 kilometrų į pietvakarius nuo sostinės Budapešto. Purvo srautas, kurio aukštis kai kur siekė du metrus, vartė automobilius ir nuniokojo namus. Dumblo srauto kelyje buvo sunaikinta visa augalija, išskyrus medžius. Teršalai prasisunkė į šimtus namų septyniuose kaimuose, o evakuoti gyventojai iki šiol nežino, kada galės grįžti. Kolontare, kuris yra vienas iš nukentėjusių kaimų, kariai turėjo pastatyti vieną laikiną tiltą vietoj septynių sugriautų. T.Petroczi patvirtino, kad buvo geriamojo vandens ištekliai kol kas neužteršti, tačiau „dėl visa pikta žmonėms neleidžiama semti vandens iš šulinių“. Raudonasis šlamas yra nuodinga aliuminio gamybos atlieka. Šis dumblas silpnai radioaktyvus ir itin agresyvus - Vidaus reikalų ministras Sandoras Pinteris perspėjo, kad dumblas „gali sukelti odos nudegimus ir aklumą, jeigu pakliūtų į akis“. Gaminant glinozemą susidarančiame šlame yra švino, kadmio, aršeniko, chromo, aliuminio oksidų, geležies, titano ir šarmų. Visų šių medžiagų mišinys sunaikina visą florą ir fauną, be to, gali užnuodyti gruntinius vandenis.

Vengrijoje per ekologinę katastrofą išsiliejęs toksiškas pramoninis šlamas jau pasiekė Dunojų, tekantį per Kroatiją, Serbiją, Bulgariją, Rumuniją ir Ukrainą bei įtekantį į Juodąją jūrą. Pavojus iškilo ne tik šios upės ekosistemai, bet ir kitiems vandens telkiniams, taip pat dirvai ir gruntiniams vandenims. Dunojaus vandens šarmingumas jau pastebimai padidėjęs. Ištyrus mėginius, paimtus Dunojuje ir jo intake Rabe, pastebėta, kad šarmingumas kiek didesnis nei įprasta - 8,96-9,07. Paprastai Dunojaus vandens pH būna apie 8.

Ši pramonės avarija, įvykusi sugriuvus rezervuaro pylimui, Vengrijoje vadinama ekologine katastrofa, nes kelia pavojų visai Dunojaus, antrosios ilgiausios Europoje upės, ekosistemai. Vengrijos stichinių nelaimių valdymo agentūros atstovas Tiboras Dobsonas sakė, kad gelbėtojai stengiasi sumažinti išsiliejusio pramoninio šlamo šarmingumą, kurio pH gerokai didesnis nei įprastas nekenksmingas lygis. Blogų pasekmių jau bijo ir Kroatijos, Rumunijos, Serbijos, Bulgarijos, Moldovos bei Ukrainos gyventojai. Dėl išsiliejusio šlamo gyvybės jau nebeliko nedidelėje Markalio upėje. Toksiškas dumblas sunaikino visą jos ekosistemą, išgaišo žuvys. "Didelė šarmų koncentracija viską nužudė", - patvirtino T.Dobsonas. Į upę jau sumesta 500-600 tonų gipso bandant sustabdyti purviną ir nuodingą teršalų srovę.

Vengrijoje jau pradėtas kriminalinis tyrimas dėl cheminių medžiagų išsiliejimo. Vengrijos policijos vadovas Yoszefas Hatala sako, kad tyrimas turi atsakyti į klausimą, dėl ko įvyko nelaimė aliuminio gamykloje. Pareigūnai užsiminė, kad Vengrijos aliuminio gamybos ir prekybos kompanija (MAL), kuri yra sugriuvusio atliekų rezervuaro savininkė, tikriausiai buvo sukaupusi daugiau šlamo nei leidžiama. Be to, gali būti, kad saugykla nebuvo tinkamai įrengta. Bendrovės MAL Rt, kuriai priklauso ši gamykla, vadovai tikina, jog cheminių medžiagų rezervuaras buvo neseniai patikrintas ir jokių pėdsakų, kad jis gali suirti, neaptikta. Šiuo metu gamykla sustabdyta, o jos vadovams nurodyta pirmiausia suremontuoti rezervuarą.

Manoma, kad nelaimei likviduoti prireiks kelių mėnesių, o kai kurie darbai gali užtrukti ir visus metus. Šios ekologinės katastrofos pasekmėms pašalinti gali prireikti kelių dešimčių milijonų eurų. Tokių pinigų neturinti Vengrija greičiausiai kreipsis pagalbos į Europos Sąjungą.

Šiuo metu tebėra užlieta 40 tūkst. kvadratinių metrų teritorija. Trijuose rajonuose tebegalioja nepaprastoji padėtis. Ši Vengrijoje įvykusi ekologinė katastrofa jau vadinama pačia didžiausia Europoje per pastaruosius 30 metų. Ji gali padaryti didelę žalą upių ekosistemai, landšaftams, dirvai ir vandens telkiniams.

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(1)
(0)
(0)

Komentarai (25)