Po Meksikos piramidėmis robotai ieško valdovų kapaviečių (Video)  (0)

Robotui aplankius Meksikoje, Saulės ir Mėnulio piramidžių pašonėje esančios milžiniškos archeologinės radimvietės Teotihuakano požemius, paaiškėjo, kad jais driekiasi maždaug prieš 2 tūkst. metų nutiestas tunelis, kurio „lubų“ skliautas yra puikiai išsilaikęs ir pakankamai stabilus, kad į tunelį būtų galima saugiai įeiti archeologams.

Notuoliniu būdu valdomas, vaizdo kameromis ekipuotas 30 cm aukščio robotas, actekų lietaus dievo garbei pavadintas „Tlaloque-1“, pasiekė į 4 metrų pločio koridorių, kuriuo nuvažiavo tyrinėti tunelio būklės. Roboto nufilmuoti vaizdai byloja, kad įėjimas į tunelį nuolaužomis buvo užverstas beveik iki lubų. Taip galėjo atsitikti maždaug 200-250 metais po Kristaus gimimo. Archeologas Sergio Gomezas teigia, jog šį įmantrų tunelį pastatė senieji Teotihuakano gyventojai, šiame mieste gyvenę dar iki tų laikų, kai apleistą miestą aptiko actekai. „Koridorius driekiasi daugiau kaip šimtą metrų, - pasakoja S.Gomezas. – Jis buvo iškastas nepriekaištingai. Kai kuriose vietose net galima įžvelgti miesto gyventojų naudotų įrankių žymių.“ Apie dirbtinę tunelio kilmę byloja ne tik įrankių žymių liekanos, bet ir lygus lubų skliautas. Archeologai linkę manyti, kad tunelis gali vesti į laidojimo sales. Užgriuvusį įėjimą į tunelį mokslininkai tikisi išvalyti iki lapkričio pabaigos ar gruodžio pradžios. Robotai anksčiau yra naršę ir Egipto pirmadžių labirintus. 2002 m. robotizuotas mechanizmas Didžiojoje Egipto piramidėje aptiko slaptą įėjimą į salę. Tačiau Meksikoje ir galbūt abiejuose Amerikos kontinentuose archeologijos tyrinėjimų metodas, kai pasitelkiami robotai, taikomas pirmąsyk.

Pirmiausiai buvo iškasta vertikali šachta, kuria ir buvo pasiektas užgriuvęs įėjimas į tunelį. Įėjimas buvo aptiktas šių metų liepą. Tunelis įrengtas maždaug 12 metrų po žeme ir driekiasi po Kecalkoatlio šventykla, centrinėje apeigų teritorijos dalyje.

Po tunelio zondavimo taip pat paaiškėjo, kad tunelis turi atšakų. Archeologai spėja, kad jos ir gali vesti į ankstyvųjų miesto valdovų kapavietes. Ekspertai teigia, kad tokių kapaviečių atradimas būtų itin reikšmingas, nes kol kas apie mieste kadaise gyvenusių jo statytojų visuomenės struktūrą, nepaisant jau gerus 100 metų trunkančių archeologinių tyrimų, vis dar nieko nežinoma. Iki šiol nebuvo rasta jokių aprašymų apie miesto valdovus ar informacijos vietos monarchų kapavietes.

Piramidžių, aikščių, šventyklų ir alėjų kompleksas buvo senovinio miesto centras. Manoma, kad šiame mieste gyveno apie 100 tūkst. žmonių ir iki ispanų kolonizacijos tai galėjo būti vienas didžiausių miestų ne tik Amerikos kontinentuose, bet ir visame pasaulyje. Miestas buvo įkurtas maždaug prieš 2-2,5 tūkst. metų, o suklestėjo po jo įkūrimo praėjus 400 metų. Kas buvo tikrieji Teotihuakano statytojai ir valdovai, nežinoma iki šiol.

Ilgą laiką archeologai manė, kad miestą įkūrė toltekai. Šis įsitikinimas kilo iš kolonijinio laikotarpio tekstų. Tačiau nahuatlių kalboje žodis „toltekas“ reiškia aukščiausio lygio meistrą, ir nebūtinai siejamas su toltekų tauta, kurios centras buvo Tula. Be to, toltekų civilizacija suklestėjo praėjus keliems šimtmečiams po Teotihuakano žlugimo, tad mažai tikėtina, kad miestą galėjo įkurti toltekai. Į miesto įkūrėjus taip pat siūlomi totonakai. Be to, Tihuanako kultūra ir architektūra buvo paveikta Mezoamerikos protėviais laikomos olmekų kultūros.

Svarbiausias radimvietės statinys – Saulės piramidė – buvo užbaigtas maždaug 100-aisiais mūsų eros metais.

Kai miestą maždaug XIV a. aptiko actekai, jis jau buvo apleistas. Jie jį pavadino Teotihuakanu – vieta, kur žmonės tampa dievais.

Miestas ir archeologinė radimvietė yra Meksiko valstijoje, apie 40 km į šiaurės rytus nuo sostinės Meksiko, San Chuan Teotihuakano savivaldybėje. Vietovė užima 83 km². 1987 m. miestas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą ir yra vienas svarbiausių Meksikos turistinių objektų.

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (0)