Ar teko kada nors girdėti, kad, išmirus dinozaurams, Žemėje karaliauti ėmė dydžiu ir mase jiems ne ką tenusileidę žinduoliai – gigantiški raganosiai, drambliai, lamos ar net kai kurios graužikų rūšys? Kaip gi čia nutiko, kad dinozaurų laikais vos kelis kilogramus svėrę žinduoliai, roplių erai pasibaigus, ėmė ir priaugo svorio - net iki keliolikos tonų? Ir kodėl žinduoliai-milžinai, neskaitant kai kurių išimčių (pvz., banginių, dramblių ar žirafų), vis tik taipogi išnyko nuo Žemės paviršiaus?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
„Taip, tai tiesa, - tvirtina Kalgario universiteto paleontologė Džesika Teodor (Jessica Theodor). – Dinozaurų laikais žinduoliai svėrė viso labo 1-10 kilogramų. O po 25 mln. metų jų „gabaritai“ išaugo tiesiog neįsivaizduojamai – kai kurios žinduolių rūšys tapo net 1000 kartų didesnės ir dešimtimis tonų sunkesnės.“
Dž.Teodor teigia, jog paleontologai jau seniai „įtarinėjo“, kad žinduoliams buvo būdinga tendencija laikui bėgant didėti, tačiau įrodymų pagrįsti tokias prielaidas jie iki šiol nerado. Mokslininkai įvairiausiuose pasaulio kampeliuose kantriai ieškojo ir kaupė senovės žinduolių iškasenas. Galiausiai duomenis pavyko susisteminti ir išanalizuoti.
Per dvejus metus paleontologai, vadovaujami Dž.Teodor, sukaupė didžiulį, unikalų duomenų archyvą apie senovinių žinduolių iškasenas. „Duomenų bazė yra labai plati ir unikali. Joje – informacija apie žinduolių dydį, gyvenseną. Iškasenos rastos ir surinktos iš įvairiausių planetos kampelių“, – teigia Džonas Gitelmenas (John Gittlemen) iš Džordžijos universiteto. Daugiausia buvo rasta įvairių kaulų ir dantų. Iš jų ir buvo sprendžiama apie gyvūnų dydį.
Kaip žinia, dinozaurai išmirė maždaug prieš 65 mln. metų. Žinduoliai mūsų planetoje tuo momentu skaičiavo maždaug 140 mln. metų istoriją. Tačiau per tą laiką dydžiu jie taip ir nepralenkė net nūdienos škotų terjerų veislės šuns. Tiesa kiti 25 mln. metų gigantizmo prasme žinduoliams buvo itin produktyvūs.
Bene įspūdingiausias „egzempliorius“ – raganosiams giminingas padaras lotynišku pavadinimu Indricotherium. Tai – visų laikų didžiausias žinduolis, svėręs apie 15 tonų. Suaugęs afrikinio dramblio patinas ūgiu šiam raganosio giminaičiui nusileidžia nedaug, tačiau sveria „tik“ 7 tonas.
Yra rasta ir daugiau žinduolių-milžinų liekanų. Kur šie kolosalių matmenų žinduoliai prapuolė? Visi jie, įskaitant ir mamutus, išmirė. Taip atsitiko baigiantis paskutiniajam ledynmečiui, taigi vos prieš 11 tūkst. metų. Mokslininkai iki šiol nesutaria, kokia buvo tikroji jų išnykimo priežastis – klimato pokyčiai ar medžiojantys žmonės.
Paradoksalu, tačiau kuo didesnis gyvūnas, tuo jis turi mažiau šansų pratęsti giminę. Mat, dėl gigantiškų proporcijų, tokių rūšių atstovai rečiau dauginasi. Pavyzdžiui, dramblio patelė atžalą atsiveda tik sykį per keletą metų. O štai pelė per metus į pasaulį gali paleisti visą dešimtį: ir ne individų, o ištisų vadų.
Milžiniški dydžiai žinduoliams leido užvaldyti dinozaurams kadaise priklausiusius ir po jų išnykimo laisvus likusius mitybos grandinės resursus.
„Didžioji dalis žinduolių-milžinų mito medžių viršūnėlėmis, lapais, šakelių ūgliais, - tvirtina Dž.Teodor. – Kad jos būtų pasiekiamos, būtinas išties pribloškiantis ūgis.“ Tačiau paleontologė pridūrė, kad toks lapų ir šakelių racionas, lyginant su mėsa ar vaisiais, nėra labai maistingas.
Ankstesnę teoriją, neva didieji egzemplioriai (tiksliau, jų rūšys) žinduolių evoliucijoje buvo tik „šalutinis efektas“, paneigė ir kompiuterinis modeliavimas.
Mokslininkai taip pat nustatė, kad jei gyvūnas buvo pats didžiausias vienu laikotarpiu, jis nebūtinai bus didžiausias kitu laikmečiu. „Nėra taip, kad nuo šiol drambliai visam laikui bus stambiausi planetos žinduoliai“, – teigia Dž.Teodor.
Iš tiesų, nemažai įvairių žinduolių rūšių evoliucionavo taip, kad tapo stambiausiais gyvūnais savuosiuose kontinentuose, tačiau neišliko.
„Kai kuriais laikotarpiais Eurazijoje stambiausias gyvūnas buvo raganosis, - teigia Dž.Teodor. – Tačiau buvo epizodų, kai dydžio prasme šiame žemyne karaliavo drambliams giminiškas gyvūnas. Pietų Amerikoje į stambiausiųjų gretas kadaise buvo išsiveržę graužikai. O Afrikos kontinente savo laiku stambiausias gyvūnas buvo milžiniškas graužikas damanas. Šių dienų damanai yra panašūs į švilpikus, o dydžiu maždaug prilygsta triušiams.
Apibendrinus skaičiavimus, paaiškėjo, kad žinduoliai sparčiausiai didėjo šaltaisiais klimato periodais (ledynmečiais). Tokia prielaida atrodo prasminga, nes didesni tų laikų gyvūnai ant savo kūno turėjo mažiau beplaukės odos. Be to, gyvenant ypač šalto klimato sąlygomis, svarbia išlikimo sąlyga tampa dydis.
„Dideliems žinduoliams netenka taip stengtis, norint išlaikyti kūno šilumą, tad šaltas klimatas skatina stambiųjų žinduolių evoliuciją. Be to, didesniems gyvūnams prieinama daugiau maisto, nes jų didesni skrandžiai gali suvirškinti kietesnes medžių ir kitų augalų dalis“ – pridūrė Dž.Teodor.
Studijos rezultatai atskleidė, kad didžiausi žinduoliai niekada nebuvo sunkesni nei 10-17 tonų. Taigi, vis tik jie buvo smulkesni už stambiausius dinozaurus. Nors, pagal savo kūno masės proporcijas, maisto žinduoliai sušlamšdavo daugiau už dinozaurus, jie ropliams dydžiu nusileido todėl, kad pasižymėjo spartesne medžiagų apykaita. Stambiausi mėsėdžiai buvo maždaug dešimtį sykių mažesni už stambiausius žolėdžius, kurių masė neretai viršija tūkstantį kilogramų. Ši tendencija išliko ir mūsų laikais.
Tyrimo vadovė pastebi, kad tyrimas įrodė nemažai hipotetinių prielaidų. „Deja, tokia yra mokslo realybė, - apibendrina Dž.Teodor. – Daugelį prielaidų reikia patvirtinti, įrodyti. Tik tada jos laikytinos tiesa.“