Mokslas ir varvekliai: ledo bangos (0)
Nesulaikomai ateina pavasaris. Stogų pakraščiai puošiasi, netrukus pasipuoš (o gal jau ir puošėsi) galbūt paskutiniais šią žiemą varvekliais. Įsižiūrėkite į juos – galbūt pavyks pastebėti šį tą įdomaus. Sušalusio vandens lazdelėmis susidomėjo ir mokslininkai, o jų pastangos gali pasitarnauti aviacijoje, užtikrinant skrydžių saugumą. Pastabus japonų mokslininkas Kazuto Ueno atkreipė dėmesį, jog varveklių paviršiuje formuojasi ledinės bangelės. Šį fenomeną aiškinančią teoriją jam pavyko sukurti visai neseniai, o esminiai jos postulatai buvo patvirtinti vos prieš keletą dienų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pačioje varveklio susidarymo proceso pradžioje varveklio paviršius būna lygus. Ir tik juo žemyn tekantis atšalęs vanduo suformuoja pirmąsias (tada dar praktiškai nepastebimas) ledo bangeles, kurios laikui bėgant vis auga. Standartinį tokios „bangelės“ ilgį (1 cm) apsprendžia šio vandens sluoksnio šilumos perdavimo procesai.
Be kita ko, savajame teoriniame modelyje apie varveklių ledo bangeles, K.Ueno pateikė tokių prielaidų, kurių dar niekam nėra tekę stebėti. Pirmiausiai, mokslininkas iškėlė hipotezę, kad bangelė turėtų trumpėti, didėjant kampui tarp varveklio paviršiaus ir vertikalės. Antra, daugėjant vandens, palaipsniui turėtų „tįsti“ ir bangelės ilgis. Galų gale, bangelės turėtų persimaišyti ir varveklio paviršiumi judėti aukštyn (!) – tik maždaug dukart lėčiau už bangelių susidarymo greitį.
Prieš keletą dienų K.Ueno su kolegomis pateikė iškeltas teorines prielaidas patvirtinančių argumentų. Trumpiau tariant, laboratorijoje atlikti eksperimentai visiškai tiksliai atkartojo hipotetines teorines prielaidas. Ledinės bangelės ilgio kitimą nusako matematinės formulės. Sunku įsivaizduoti, tačiau ledo bangelės, pasirodo, iš tiesų labai lėtai kyla varveklio paviršiumi aukštyn, o vanduo tuo metu jomis teka žemyn.
Ir kuo gi galėtų pasitarnauti šie, iš pirmo žvilgsnio, pernelyg įmantrūs ir paikoki pastebėjimai apie varveklių dinamiką? Teoriją papildžius tam tikrais aerodinaminiais kintamaisiais (pavyzdžiui, vėju), galbūt ji galėtų paaiškinti kai kuriuos lėktuvų apledėjimo aspektus. O į šios problemos aktualumą nūdienos aviacijoje vargu ar kas žiūri pro pirštus.