Gegužės mėnesį, kaip ir balandį, planetų pasirinkimas bus skurdus: ir vėl matysis faktiškai tik Saturnas, o visos kitos planetos skęs ryto žaroje. Todėl bent jau plika akimi tokių įvykių, kaip Veneros ir Mėnulio konjunkcija, Veneros ir Jupiterio konjunkcija bei Merkurijaus rytinis pasirodymas, pamatyti nepavyks, nenukeliavus bent poros tūkstančių kilometrų į pietus. Tačiau Saturnui stebėti ir vėl bus labai puikios sąlygos, ir gal netgi kiek patogiau, nei praėjusį mėnesį, mat jis dabar aukščiausiai pakyla dar prieš vidurnaktį, t. y., pagerėja jo stebėjimo sąlygos vakarais.

Nors Saturno opozicija ir geriausias matomumas buvo balandžio pradžioje, dabar jis tik vos vos blankesnis ir mažesnis, o kadangi vakarais jis būna pakilęs kiek aukščiau, tai tvirtai galima sakyti, kad gegužę stebėti žieduotąją planetą – pats tas. Vos tik sutemus, Saturną nesunkiai galima pamatyti maždaug pietų kryptimi, visai netoli vienos ryškesnių Mergelės žvaigždyno žvaigždžių – Porimos (Mergelės Gama). Tik reikėtų jo nesumaišyti su ryčiau ir aukščiau esančiu Arktūru, ryškiausia Jaučiaganio žvaigžde, mat abu šviesuliai yra oranžinio atspalvio. Saturno ryškis šį mėnesį bus apie 0,6, o tai reiškia, kad jis savo spindesiu pranoks visas Mergelės žvaigždes, įskaitant ir ryškiausiąją – Spiką. Mėnesio pradžioje Saturnas bus nutolęs nuo Porimos per pusantro laipsnio, ir šis atstumas palaipsniui vis mažės, kol paskutiniąją gegužės dieną tarp jų teliks vos 20', o tai yra mažiau nei Mėnulio regimasis skersmuo.

Nukreipus į Saturną teleskopą, atsivers pribloškiantis vaizdas. Net su nedidelio didinimo prietaisais bus akivaizdžiai matyti, kad planetos diskas yra kiek suplotas dėl jos sukimosi. Detalės jame nėra taip aiškiai matomos, kaip, pavyzdžiui, Jupiteryje, tačiau įsižiūrėjus galima pamatyti vieną kitą juostą bei patamsėjimą ties poliumi. Tiesa, daugiausia dėmesio pritraukia ne Saturno diskas, bet jo žiedai, kurie gegužės mėnesį bus 43“ kampinio skersmens ir pasvirę 8 laipsniais. Šio posvyrio pakanka esant geroms sąlygoms įžiūrėti Kasinio plyšį, skiriantį ryškiausius žiedus. Akylesni stebėtojai atkreips dėmesį, kad rytinėje pusėje žiedai „neliečia“ planetos disko, o taip yra dėl Saturno metamo šešėlio. Šio efekto nesimato per opoziciją, tačiau dabar kampas tarp Saulės, Saturno ir Žemės auga, todėl mėnesio eigoje šešėlis, metamas ant žiedų, matysis vis geriau. Geriausiai jis matomas, kai planeta būna nutolusi nuo Saulės apie 90° ir yra taip vadinamoje kvadratūroje. Saturnas kvadratūroje atsidurs liepos pradžioje.

Žinoma, Saturno stebėjimas nebus pilnavertis, nepasidairius jo palydovų. Geriausiai matomas yra Titanas, kuris visada matomas bet kokiu teleskopu netoli planetos kaip 8 ryškio žvaigždė. Tai yra vienintelis Saulės sistemoje palydovas, turintis tankią atmosferą, kurios slėgis prie paviršiaus dargi viršija Žemės atmosferos slėgį. Taip pat, žiūrint į Titaną, galima prisiminti, kad jame ilsisi Europos Kosminės Agentūros zondas, pavadintas Hiuigenso vardu, ir kuris perdavė vaizdą, matomą nuo palydovo paviršiaus. Be Titano, galima įžiūrėti ir daugiau palydovų. Pro 15cm skersmens teleskopą nesunkiai matoma arčiau Saturno, nei Titanas, skriejanti trijulė – Tetija, Dionė ir Rėja. Visi jie apylygio ryškio ir keleriopai silpnesni už Titaną, tad norint juos pamatyti, reikia geriau įsižiūrėti. Kadangi jie arčiau Saturno, jų orbitų periodai taip pat trumpesni, tad ir pozicijas jie keičia greičiau. Kiekvieną naktį jų išsidėstymas vis kitoks, o jų tarpusavio padėties pasikeitimą galima pamatyti per porą valandų. Tačiau kai palydovai susirenka į krūvelę, jų judėjimas pasimato kur kas greičiau. Štai į gegužės 6 d., vidurnaktį, trys minėtieji palydovai sudarys gana glaudų lygiašonį trikampį visai šalia Saturno žiedų vakarinėje jo pusėje. Jau po valandos bus akivaizdu, kad trikampis gerokai pasikeitęs – Tetija ir Dionė bus pastebimai suartėję. O po trijų valandų trikampis jau bus visai iširęs. O štai po paros, kitą vidurnaktį, šie palydovai bus išsirikiavę eilute rytinėje planetos pusėje. Turintys 20cm ar didesnio skersmens teleskopą, galės tuo metu pabandyti įžiūrėti ir Enceladą, kuris bus beveik prilipęs prie Tetijos.

Yra dar vienas palydovas, nesunkiai matomas pro mėgėjiškus teleskopus – tai paslaptingasis Japetas, periodiškai spindintis tai ryškiau, tai silpniau. Spindesio amplitudė – du ryškiai, o tai yra keleriopas skirtumas. Gegužės mėnesį Japetas po truputį ryškės, o geriausias metas jo pasidairyti bus naktį į gegužės 22 d., kai šis palydovas bus arčiausiai Saturno ir jį bus galima pamatyti kiek piečiau nuo planetos.

Mėgstantiems stebėti kometas pastarieji keli mėnesiai buvo kiek nuviliantys. Tiesa, dabar paryčiais matoma neseniai atrasta kometa C/2011 C1 McNaught, tačiau jos stebėjimo sąlygos yra sunkios, mat ji vos pakyla virš horizonto prieš pat aušrą. Ir ji greitai nusilps, tikriausiai dar pirmoje gegužės pusėje. Kita vertus, į vidinę Saulės sistemos dalį po truputį veržiasi kometa C/2009 P1 Garradd, kurią jau greitai bus galima stebėti nedideliais teleskopais, o kitų metų pradžioje gal net bus galima pamatyti ir plika akimi. Bet kol kas ir jos stebėjimo sąlygos ne ką geresnės: pateka tik paryčiais ir dar silpna. Iki geresnio jos matomumo dar teks palūkėti porą mėnesių.

Gegužės pradžioje aktyvus vienas žinomesnių metinių meteorų srautų, susijęs su garsiausia periodine – Halio – kometa. Nors pastaroji mūsų danguje bus stebima dar labai negreit, tik po kelių dešimtmečių, jos dulkelės yra išsibarsčiusios po visą orbitą, ir kaip tik ją dabar Žemė kerta, tad pamačius Eta Akvaridų srauto meteorų strėles, galima sakyti, kad pamatysime ir dalelę pačios Halio kometos. Šis srautas yra aktyvus praktiškai visą gegužės mėnesį, tačiau aktyviausias bus gegužės 6-8 naktimis. Tada idealiomis sąlygomis būtų galima suskaičiuoti 70 ir daugiau meteorų, tačiau idealių sąlygų niekada nebūna, todėl realiai būtų galima tikėtis jų iki 20 per valandą, kas irgi yra visai neblogai. Jaunas Mėnulis meteorų stebėjimui visiškai netrukdys, kadangi paryčiais, kai pakyla srauto radiantas, jis jau seniai bus nusileidęs. Žinoma, kaip ir su bet kokiais stebėjimais, taip ir meteorus geriausia medžioti tamsiame, miesto šviesų nenušviestame danguje.

O štai visiškai tamsaus dangaus nebeliks jau nuo gegužės vidurio, ir priežastis yra visai ne miestų šviesos, o tiesiog Saulė nebenusileis pakankamai žemai po horizontu. Sugrįš tikra astronominė tamsa jau tik rugpjūčio pirmomis naktimis.

Komentarai (0)