Ir vis tik Marse tekančio vandens... yra?  (2)

Gali būti, jog žmonijos sąmonėje Marsui netrukus teks atsisveikinti su absoliučiai sausos planetos įvaizdžiu. Marsietiškos vasaros metu išryškėjantys, o žiemomis išblunkantys tamsūs paviršiaus ruožai gali būti požymiai, jog kaimyninėje planetoje vis tik yra tekančio vandens. Tamsieji dryžiai pastebėti ant Marso pietinio pusrutulio nuožulnių paviršių.

Prieš kelerius metus panašius, tik šviesius ruožus statesnėse nuožulnumose buvo užfiksavęs NASA kosminis aparatas „Mars Global Surveyor“. Kiek vėliau šiaurinio poliaus regione buvo pastebėti sezoniniai tamsieji ruožai. Buvo spėliojama, jog abiem atvejais kaip priežastinis tokių paviršiaus darinių veiksnys galėtų būti Marso kalnų šlaitais žemyn tekėjęs vanduo. Tiesa, mokslininkai tuomet neatmetė galimybės, jog abiejų tipų ruožai galėjo susiformuoti dėl dulkių ar smėlio lavinų. Naujausiose Marso paviršiaus fotografijose buvo pastebėtas iki šiol nežinotas tamsių sezoninių ruožų tipas. Ruožus pavyko nufotografuoti pietiniame Marso pusrutulyje. Paviršiaus darinių ypatybės leidžia daryti prielaidą, jog šie ruožai yra susiję su skystu vandeniu. Sūrus „antifrizas“ Alfredo Makeveno (Alfred McEwen) vadovaujami Arizonos universiteto mokslininkai pietiniame planetos pusrutulyje aptiko nuožulnumų, ant kurių tamsūs ruožai atsiranda kiekvieną vasarą ir dingsta atėjus žiemai. Tokiu grunto paviršiaus pokyčius planetologai pastebėjo naujausiose orbitinio zondo „Mars Reconnaissance Orbiter“ (MRO) nuotraukose. Jose matyti daugiau kaip 1 tūkst. juodų linijų, besidriekiančių nuo kai kurių Marso pietų pusrutulyje esančių šlaitų. Ruožų plotis svyruoja nuo pusės metro iki penkių, jie driekiasi šimtus metrų. Manoma, kad kiekviename iš jų gali būti nuo kelių iki keliasdešimties litrų vandens. Tamsiuosius ruožus mokslininkai pastebėjo pietų pusrutulyje, ant vidutinėse platumose ir net pusiaujo apylinkėse esančių nuožulnumų ir šlaitų. Kadangi tokie dariniai atsiranda marsietiškos vasaros metu, kai gruntas labiausiai įšyla, neatmetama galimybė, jog ruožus suformuoja ištirpusio ir šlaitais žemyn tekančio ledo srautai.

Beje, tyrėjai yra linkę manyti, jog tokie vandens srautai egzistuoja negiliai po Marso paviršiumi. Jei jie tekėtų paviršiumi, MRO zondas būtų užfiksavęs jų spektrinius požymius.

Kai kurie iš šių ruožų susiformuoja tuomet, kai atmosferos temperatūra Marso paviršiuje siekia net -23ºC šalčio – taigi, gerokai žemesnėje nei vandens užšalimo temperatūroje. Manoma, jog esant tokiai temperatūrai skystą būvį išsaugoti gali tik ypatingai druskingas vanduo, kas galimai paaiškintų tamsiųjų ruožų kilmę.

Tačiau lieka neaišku, kodėl tokie ruožai pradingsta užslinkus marsietiškai žiemai. Tiesa, mokslininkai atkreipia dėmesį, jog sezoninių ruožų iki šiol nebuvo pastebėta smėlėtose Marso vietovėse, kur egzistuoja nemenka smėlio lavinų tikimybė.

Net jei tamsieji ruožai liudytų Marse esant skysto vandens, mokslininkai galimybę, jog jame gali egzistuoti gyvybė, vertina gana skeptiškai – juk tas vanduo ypatingai sūrus, o gyventi tokiame gyvybė gal ir prisitaikytų, tačiau toli gražu ne taip paprastai.

„Bet kuriuo atveju, tai yra nuostabus atradimas, – pažymi tyrime nedalyvavusi Indianos universiteto mokslininkė Liza Prat (Lisa Pratt). – Tai yra bene pirmoji realesnė mūsų galimybė šiandienos Marso aplinką matyti tokią, kokioje gali vykti biologiniai procesai.“

Parengė Saulius Žukauskas
sauliuszukauskas01@gmail.com

Aut. teisės: www.technologijos.lt
Autoriai: Saulius Žukauskas

(1)
(0)
(1)

Komentarai (2)

Susijusios žymos: