Tirpstantys ledynai keičia Žemės gravitaciją?  (0)

Tirpstantys ledynai gali pakeisti Žemės gravitacinį lauką, nustatė mokslininkai, teigiantys, kad tai padės sužinoti, kada pradėjo tirpti Grenlandijos ir Antarktidos ledai. Žinant laiką, mokslininkams bus lengviau apskaičiuoti jūros lygio kilimą, kurį sukelia šių dviejų masyvių ledo dangų mažėjimas, rašo ourAmazingplanet.com.

Visa, kas turi masę, turi ir gravitacinį lauką, traukiantį kitus objektus. Šio lauko stiprumas priklauso nuo kūno masės. Kadangi Žemės masė nėra pasiskirsčiusi tolygiai, tai reiškia, kad jos gravitacinis laukas stipresnis vienose vietose ir silpnesnis kitose.

Mokslininkai tyrė Žemės geoidą, vidutinį Žemės rutulio gravitacinį lauką. Per pastaruosius 200 tūkst. metų geoidas turėjo tapti apvalesnis, kaip ir pati planeta – didžiuliai ledynai, kadaise dengę didžiulius žemynų ruožus, pasitraukė paskutiniojo ledynmečio pabaigoje, o nuo to laiko žemė atgavo apvalesnę formą.

Tačiau maždaug prieš 20 metų mokslininkai ėmė pastebėti, kad apvalios formos atgavimo procesus atsveria nežinomas veiksnys, dėl kurio Žemės gravitacinio lauko forma nebekinta. Norėdami įminti šią mįslę, mokslininkai analizavo gravitacijos žymėjimo duomenis iš palydovo GRACE.

Tyrėjai aptiko, kad Žemės gravitacinį lauką akivaizdžiai keičia tirpstančio Grenlandijos ir Antarktidos ledo vanduo. Masė, kadaise ledo pavidalu sukoncentruota ties ašigaliais, dabar plūsta į vandenynus ir greitai pasklinda po visą planetą.

„Nors šie pokyčiai yra labai maži, juos galima užfiksuoti iš palydovų“, – teigė tyrėjas R. Stevenas Neremas, palydovo geodezininkas Kolorado universitete.

Šis ištirpusio ledo vanduo dėl Žemės sukimosi nuo ašigalių keliauja pusiaujo link. To rezultatas – pūtimosi tendencijos ties Žemės viduriu, atsveriančios apvalėjimo efektą, atsiradusi traukiantis ledynams.

Nustatę, kokiu mastu apvalėjimo efektas atsveriamas, mokslininkai gali potencialiai įvertinti, kada efektas prasidėjo – taigi nustatyti, kada pradėjo tirpti ledynai.

„Glaciologai žino, kad Grenlandija ir Antarktida tirpsta, tačiau jiems sunkiau nustatyti, kada tirpimas pradėjo kisti – jie neturi daug duomenų, siekiančių vėliau nei praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio vidurys“, – teigė R. S. Neremas.

Suprasti, kada prasidėjo tirpimo pokyčiai, yra svarbu norint numatyti, kaip šis efektas vystysis ateityje.

„Mūsų tyrimas padeda sumažinti nežinomybę dėl laiko. Jis teigia, kad praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio vidurys, grubiai tariant, yra laikas, kai prasidėjo ledo dangų dinamikos pokyčiai“, – aiškina mokslininkas.

Aut. teisės: lrt.lt
lrt.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (0)