Kinai siūlo pritraukti prie Žemės dar vieną mėnulį

Komentarai Prisijungti

Viršuje:   Seniausi | Naujausi

Karvė 2011-09-02 11:27
Vienas tik klausimas - kokio velnio?
Ledermodas 2011-09-02 11:40
Tokio eksperimento lėšos milžiniškos, bet nauda Žemei - 0. Gal net blogiau nuo to būtų.
punktyras 2011-09-02 11:45
Taigi rašo, dėl naudingų iškasenų.
Edmundas 2011-09-02 11:51
Bet niekas negali būti tikras, kad "pagauto" asteroido sandara aukso vertės. Be to, kalbama apie labai mažus kosminius kūnus.
punktyras 2011-09-02 11:54
Tai nedarys gi neišsiaiškinę - stebės, nustatinės sudėtį ir po tų beveik 40-ies metų žinos ar žaidimas vertas žvakių
Shinigami 2011-09-02 12:21
kinijos reklama ir tiek, nes iki 2049 metu galima sukurti variklius kurie nuskristu pagautu koki asteroida ir partemptu į žemę. Nelaqbai rizikuojant.
faktas 2011-09-02 12:35
Kaip suprantu, kinai siūlo ne mėnulį pritraukti, o meteoritą, tapsiantį laikinu palydovu. 10 m. kažkokio kosminio šlamštelio nereikėtų vadinti mėnuliu.
blizzard 2011-09-02 12:36
naudingos iškasenos iš 10m skersmens dangaus kūno? ką ten suras 1l naftos, 1kg aukso? net jei tiek rastu vis vien neapsimokėtų.. Nu suprantu kad kinai dabar piniguose maudosi, nu bet vis tiek..
Justas116 2011-09-02 12:43
Argi rastume meteoruose, asteroiduose naftos? Argi?
Swift RR 2011-09-02 12:43
Nu mane nervuoja kai paprasti žmonės mąsto kaip politikai. Pasvajok vieną kartą žmogau! netgi nauda norodyta- naudingosios iškasenos ir tyrimai... Jei manai kad paleisti kokią 'pliką' raketą į asteroidą yra brangu, tai pamąstyk dar kartą.
sielinas 2011-09-02 12:49
Iššūkis pabandyti tai! Ir daugybė naujų išradimų kuriant technologijas kaip pritraukti dangaus kūnus prie žemės.
Swift RR 2011-09-02 12:50
Naftos tenais neras, ir dar: tokio kūno orbitos pakreipti neįmanoma nes tu jį tiesiog sunaikintum, nu nebent kokį raketos variklį primontuotum prie jo (Šiuo atveju sutikčiau su šio puslapio politikais-kaštai idijotiški) p.s kalbama turbūt ne apie 10m. kūną.
mobilunkas 2011-09-02 13:15
as tai niekaip nesuprantu kaip pagautas palydovas vel sugeba pabegt? kas ji igreitina? ar gravitacijos jega silpsta?
immortallt 2011-09-02 13:22
Trumpu laikotarpiu nauda - tyrimai. Ilgu laikotarpiu - resursu isgavimas. Orbita pakeisti galima pradedant gerokai anksciau - prikabini kokius variklius ir po truputi letini ar keiti orbita. Galbut ne iskart praskriejus pro zeme pasigausi tinkama orbita, gali gaudyti begriztanti atgal nuo saules ir t.t. Mintys geros, ateiciai gali praversti.
mnv 2011-09-02 13:54
Na keliu metru tegul tampo, bet jei keliu km plocio pritempt sugalvos tai gal neverta geriau bandyt laime Idomu tokiu klausimu kaip politika suktusi, kadangi gresme galetu sukelt toli grazu netik kinijai... taigi ar jei derybos nepavyktu, ar sukeltu kas nors kara noredami sustabdyt toki eksperimenta?
tvset 2011-09-02 14:38
istikruju pakankamai idomi ir intriguojanti ideja... man asmeniskai dar neteko girdet pasiulymu laikinai pasigaut nauja palydova : ) pats tokios idejos realizavimas turetu but ne ka maziau reiksmingas mokslui nei pats sios idejos igyvendinimas...
Iko 2011-09-02 14:45
Man patinka kaip visi dar vis masto `70 kainom, lyg tas skrydis kainuotu milijardus ir nevertetu svaistyti tokiu milzinisku pinigu. Dabar juk beveik nieko nekainuoja, ypac kai atsirado privacios bendroves kurios skraidina ten.Tai pasirinkimas yra ar nusipirkt koki naikintuva ar prisiviliot meteorita, tyrinet ir bandyt isgaut naudingas iskasenas.
MindaugasV85 2011-09-02 19:02
Pagal kai kuriuos filosofus, tai ir Hubble teleskopas nereikalingas - juk neskrisim į kitą galaktiką aukso kasinėt O parsitempti tokį plytgalį nebūtų labai sunku - manau užtektų ant jo užmesti "Saulės bures", t.y. padengus kokia nors medžiaga panaudoti Saulės vėją.
Gedis 2011-09-02 20:30
Pagalvokit apie tokio objekto poveikį mūsų žemelei,be to kas garantuos,kad nenukris ant žemės,jei net nesugeba pašalint savo paliktų šiukšlių kosmose.Kitaip tariant patys pasidarysim armagedoną.
sigun 2011-09-02 21:26
Nieko nekainuoja skrydis? Na tas nieko, tai ~50 Mln EU už standartinio kelių tonų palydovo iškėlimą į geostacionarią orbitą. Žinoma, tai ne milijardai. Bet kai NASA neberanda 1,5 milijono USD, kad užbaigtų radio teleskopų masyvą, nebeatrodo taip mažai. O privačios bendrovės jei ir yra nuskraidinusios kokį nedidelį palydoviuką į žemą orbitą (iki 2000km), dar tikrai nesudaro jokios konkurencijos arianui, nes viskas ką jos pasiekia tai keliolikos minučių skrydį 100 km aukštyje, kuris oficialiai laikomas kosmoso riba. O va dauguma šios dienos palydovų skrenda geostacionaria orbita kurios aukštis ~36000 km... Tad privačios bendrovės švelniai tariant dar truputį atsilieka kosmoso tyrinėjimuose ir apie jų indėlį galima galvoti tik tolimoje ateityje. A, tiesa, dėl iškasenų. Na tarkim meteoras 10m skersmens, tai max gali būti 1000m^3. Palyginimui panašiai tiek perveža vienas karjerų savivartis per 5 reisus