Rekordiškai arti Saulės gimsta nauja žvaigždė  (0)

Adriko Rydelio (Adric Riedel) vadovaujami Džordžijos valstijos universiteto (JAV) astronomai visai šalia Saulės sistemos atrado gimstančią naują žvaigždę, kurią pavadino „AP Columbae“. Besiformuojanti žvaigždė spinduliuoja ne dėl branduolinių reakcijų, o dėl gravitacijos. Nors rausvo atspalvio žvaigždė kol kas yra pakankamai tamsi, astronomai apskaičiavo, jog rekordiškai arti Žemės besiformuojanti žvaigždė jau dabar švyti 4 kartus ryškiau nei turėtų, o jos skersmuo yra bemaž dvigubai didesnis, nei kitų tokio tipo žvaigždžių.

Vos už 27 šviesmečių nuo Žemės aptiktasis kosminis objektas yra pagrindinės sekos žvaigždės formavimosi stadijoje. Tačiau tai – ne vienintelis kosminio kūno privalumas.

Gimstančią žvaigždę mokslininkai aptiko Balandžio žvaigždyne, kuris yra šiek tiek piečiau įspūdingojo Oriono žvaigždyno. Rekordiškai artimas nuotolis (27 šviesmečiai) astronomams suteikia beprecedentę galimybę detaliai ištyrinėti naujagimę žvaigždę ir žvaigždės formavimosi bei gimimo procesus.

Mokslininkai neatmeta galimybės, jog, bėgant laikui, pavyks aptikti ir auštančias, tik ką „iškeptas“ aplink naująją žvaigždę skriejančias planetas, jei tik, žinoma, tokių bus.

„AP Columbae“ priskiriama raudonųjų nykštukių klasei, o jos masė yra maždaug triskart mažesnė už mūsų Saulės. Paviršiaus temperatūra neviršija +3500ºC (mūsų Saulės paviršiuje tvyro maždaug +6000 ºC karštis).

Naujoji žvaigždė susiformavo iš tarpžvaigždinių dujų ir dulkių: tokios konsistencijos telkinys palaipsniui pradeda tankėti, trauktis, įgyti gravitacinį lauką, galiausiai virsta karštu dujų rutuliu. Tiesa, kol žvaigždės viduje prasidės vandenilio branduolių sintezė į helį ir kosminis objektas virs visateisiu pagrindinės sekos žvaigždžių kategorijos dangaus kūnu, praeis dar gana daug laiko. Mokslininkai mano, jog mūsiškė Saulė tokioje stadijoje išbuvo maždaug 50 mln. metų.

Itin jauną žvaigždės amžių (mažiau kaip 100 mln. metų) liudija jos sudėtyje esantis litis, kuris suskyla tuomet, kai šviesulyje įsivyrauja branduolinės reakcijos. Atradimas išsamiau aprašomas žurnalo „Astronomical Journal“ publikacijoje.

Kaip tokia jauna žvaigždė galėjo susiformuoti taip arti senokai gyvuojančios Saulės? A. Rydelis atkreipia dėmesį į jaunų žvaigždžių spiečių IC 2391, kuris spindi už 450 šviesmečių, Burės žvaigždyne. Astronomas mano, jog šiame žvaigždžių spiečiuje kadaise sprogo žvaigždė, į kosminę erdvę išsviedusi daug medžiagos.

Nors naujagimę nuo „įtariamojo“ spiečiaus skiria šimtai šviesmečių (ne ką menkesni atstumai skiria ir paties spiečiaus žvaigždes), bendra visų žvaigždžių (ir naujagimės) judėjimo kryptis (visos jos juda viena kryptimi, tarsi žiemoti skrendančių paukščių pulkas) leidžia manyti, jog jos yra bendros kilmės.

Parengė Saulius Žukauskas,
sauliuszukauskas01@gmail.com

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(4)
(0)
(2)

Komentarai (0)