Vesta panašesnė į planetą, nei į asteroidą  (4)

Paprastai asteroidai yra laikomi nepanaudotomis Saulės sistemos formavimosi liekanomis, tačiau kai kalbame apie Vestą, vieną didžiausių asteroidų Saulės sistemoje, to negalima taip drąsiai teigti.

Pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo ir Amerikos astronomų sąjungos planetų tyrimo padalinio bei Europos planetų mokslo kongreso atstovai, mokslininkai, dirbantys NASA „Dawn“ misijoje paskelbė naujus atradimus, kurie asteroidą Vestą daro artimesnį planetoms nei asteroidams.

Vesta – netaisyklingo elipsoido formos, 560 km skersmens asteroidas, kuris dėl savo dydžio ir formos visą laiką buvos priskiriamas asteroidams. Tačiau vykstant „Dawn“ misijai paaiškėjo, jog šis Saulės sistemos kūnas turi didelį metalinį branduolį ir bazaltinių uolienų plutą – beveik tokią pačią struktūrą turi ir Žemė. Be to, Vestos paviršiuje rasta požymių, rodančių geologinį aktyvumą, greičiausiai sukeltą susidūrimų su kitais asteroidais: slėniai, kalnai, tarpekliai.

Šis asteroidas ypatingai domina mokslininkus dėl to, kad jame galima rasti daug užuominų apie Saulės sistemos susiformavimą. Žemėje rasti nuo Vestos atskilę ir į mūsų planetą nukritę meteoritai leido mokslininkams tiksliai nustatyti asteroido amžių ir parodyti, kad tai yra vienas seniausių didelių kūnų Saulės sistemoje. Dėl savo menko dydžio lyginant su planetomis, šis asteroidas savo egzistavimo pradžioje atšalo ir sukietėjo daug greičiau nei tai padarė didžiosios keturios vidinės Saulės sistemos planetos. Dėl to Vesta tampa puikia laboratorija tirti medžiagoms ir procesams, kurie formavo planetas per pirmus milijonus metų ankstyvojoje Saulės sistemoje.

Atsižvelgus į naujus faktus, aiškėja, įdomi asteroido gyvavimo pradžia. Šiame asteroide randama tokių kalnų, kuriems Žemėje egzistuojantieji aukščiu negalėtų prilygti. Vestos pietiniame poliuje stūkso bevardis 20 km aukščio kalnas, dydžiu prilygstantis nebent Marse esančiam 25 km aukščio Olimpo kalnui. Kaip toks darinys susiformavo asteroide, iki šiol neaišku. Jis stovi viduryje didelio smūginio kraterio, tačiau mokslininkų teigimu, ankstoka teigti, jog ši viršūnė susiformavo smūgio su kitu asteroidu metu.

Su šiuo pietiniu krateriu susijusi ir kita asteroido mįslė. Prieš milijardus metų Vesta tikrai susidūrė su kažkuo labai dideliu, šis susidūrimas paliko labai aiškų pėdsaką pietiniame asteroido poliuje. Atlikus uolienų analizę paaiškėjo, kad po šio smūgio pietiniame poliuje vaizdžiai tariant laikas buvo persuktas, t. y. pietinis asteroido polius yra beveik milijardu metų jaunesnis nei šiaurinis.

Galbūt ateityje Vesta pakils Saulės sistemos kūnų klasifikacijoje laipteliu į viršų ir taps mažąja planeta?

Aut. teisės: MokslasPlius
MokslasPlius

(0)
(0)
(0)

Komentarai (4)

Susijusios žymos: