Meteorito sukelta „pasaulio pabaiga“ nebūtų labai baisi?  (5)

Kadangi daugelį privertė sunerimti žinia apie neseniai netoli Žemės praskriejusį lėktuvnešio dydžio asteroidą, mokslininkai suskubo nuraminti: į mūsų planetą atsitrenkus milžiniškam meteoritui, pasekmės nebūtų tokios katastrofiškos, kaip buvo manoma anksčiau.

Miuncheno universiteto mokslininkai aiškina: kuriant meteorito atsitrenkimo į Žemę teoriją, visada buvo naudojamas sferinis ir idealiai lygus mūsų planetos modelis. Tačiau iš tiesų mūsų planeta yra elipsės formos, o jos paviršius – itin nelygus: aukštas viršūnes keičia gilios įdubos. Vis tai galėtų kiek „užglaistyti“ susidūrimo pasekmes.

Meteorito kritimą į Žemę galima sulyginti su akmens kritimu į vandenį, kai nuo epicentro nusidriekia apskritimai. Tai įrodo „susitikimų“ su dangaus kūnais pėdsakai, matomi iš kosmoso. Pavyzdžiui, krateris Sacharos dykumoje Čado teritorijoje.

Suprantama, lygiame paviršiuje smūgio sukeltas bangavimas nesutiktų kliūčių, todėl išplistų labai plačiai. Kitaip tariant, nukritus labai dideliam meteoritui, žemės drebėjimai ir cunamiai apimtų labai didelę teritoriją. Tačiau realybėje kalnai ir daubos galbūt „prigesintų“ smūgio bangas, todėl globali katastrofa jei ir įvyktų, jos pasekmės būtų kiek švelnesnės.

Atlikdami bandymus su pačių sukurtu Žemės modeliu, mokslininkai darė išvadas, kad meteorito smūgis, po kurio, kaip manoma, išmirė dinozaurai, galėtų sukelti dar baisesnius padarinius, jei ne nelygus Žemės paviršius. Prieš 65 mln. metų nukritus tokiam gigantui Jukatano pusiasalyje (Meksika) liko Čiksulubo krateris, kurio skersmuo siekia 180 kilometrų.

Kosminis kūnas buvo praktiškai Everesto kalno dydžio – kai jo „viršūnė“ palietė žemės paviršių, likusi dalis siekė dar 11 km aukštį. Smūgis buvo toks stiprus, kad jis prilygo dviejų milijonų vandenilinių bombų sprogimui vienu metu.

Miuncheno mokslininkų komanda įsitikinusi, kad pasitelkus Žemės modelį, kuriame būtų atsižvelgta į realius mūsų planetos paviršiaus ypatumus, galima būtų patikslinti kitus panašius praeities įvykius bei maksimaliai tiksliai išskaičiuoti, kokio dydžio meteoritas sukeltų katastrofą ateityje.

Naujausių NASA stebėjimų duomenimis, „itin arti“ Žemės (maždaug 200 mln. km spinduliu) yra apie 20,5 tūkst. asteroidų ir kometų, teoriškai pajėgių sugriauti miestą. Anksčiau buvo manoma, kad tokių potencialiai pavojingų objektų daugiau — maždaug 36 tūkstančiai.

Aut. teisės: delfi.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (5)