LHC rastos lengvo Higso bozono užuominos

Komentarai Prisijungti

Viršuje:   Seniausi | Naujausi

teftelis 2011-12-21 00:17
Žodžiu jei bozono nerandam prigalvojam naujų teorijų su naujom jėgom ir leidžiam naujus milijardus jų tikrinimui. Gal dar kokį galingesnį greitintuvą pastatom. Super Nors geriau tam kišt pinigus, nei į karus http://www.technologijos.lt/n/technolog ... 89&l=2&p=1
Aidas 2011-12-21 10:32
Fizikoje esu diletantas, bet pabandysiu pafilosofuoti. Susidaro įspūdis, kad pastaruoju metu fizika yra išsekusi ir užsiciklinusi ties elementariomis dalelėmis. Kaip galima vertinti dalelę fizikine prasme? Manau, kad dalelė, kaip fizikinė sąvoka, kyla iš eksperimentuose naudojamos aparatūros pobūdžio ir yra hipotetinė, taip sakant darbinė hipotezė. Ar atomą galima vertinti kaip dalelę? Iš vienos pusės taip, nes kai kurių eksperimentų atveju, naudojant tam tikrą aparatūrą šis reiškinys atsiskleidžia kaip atomas. Iš kitos pusės ne, nes atomas yra sudarytas iš kitų energetinių darinių (dalelių), kurie pastebimi atliekant kitus eksperimentus su kita aparatūra. Tas pats liečia ir kitas daleles jų mažėjimo kryptimi. Dalelių tyrimams yra energetinės ribos (tai yra nuo kažkokio tai mažo dydžio nebepakaks energetinių resursų dalelei suskaidyti). Jei bus atrastas Higso bozonas, tai bus dar viena dalelė, kurią ateity reikės skaidyti. Kitas dalykas. Nemanau, kad dalelių egzistavimu pavyks išsamiai atskleisti fizikines sąveikas. Tarkime, Higso bozonas suteikia masę. O kaip jis tai atlieka? Sąveikaudamas su kitomis dalelėmis? Kurios yra hipotetinės ir savy turi dar smulkesnius energetinius darinius? Kirba mintis, kad į Visatą reikia žvelgti kaip į vieningą energetinį darinį (kiek žinau, yra bandymai sukurti vieningo lauko ir visko teorijas, tik kol kas nesėkmingi). Jei pokytis taške A nulemia pokytį taške B, tai aišku, kad pokyčiai vyksta per bendrą energijos lauką. Pvz., gal elektromagnetizmas, stiprioji sąveika ir gravitacija yra tos pačios prigimties, tik skirtinguose reiškiniuose reiškiasi skirtingai? O reiškinius atriboja žmogus specializuotais tyrimais. Lauksiu kritikos ir pasiūlymų.
Aidas 2011-12-21 10:55
Šiaip tiek I.Niutonas, tiek A.Einšteinas savo teorijas atrado matematiškai (gal ir klystu?). Gal matematika ir yra pagrindinis raktas į fizikinį pažinimą?
_alvydas_ 2011-12-21 11:16
Kuom blogai rekursija – dalelės iš laukų, laukai iš dalelių? Visada bus ką tirti neužsiciklinant kokios nors kreivos geometrijos kūdroj
Aidas 2011-12-21 11:29
Rekursija gerai. Būtų blogiau, jei jos nebūtų. Šiaip turiu mintį, kad dalelės yra mūsų subjektyvaus suvokimo rezultatas (nes jos aptinkamos santykyje tarp reiškinio ir matavimo aparatūros). Jei jos be galo skaidomos, tai turime reikalą su įvairaus sudėtingumo energetiniais dariniais. Energiją vėl galime redukuoti į santykius kas ką ir kaip veikia (gal tuos santykius ir atspindi dalelių idėja?). Kur santykiai, ten ir matematika.
_alvydas_ 2011-12-21 13:00
Įdomiai mąstai Bet čia dar reiktų nepradanginti tų struktūrų judėjimo įvairių parametrų: viena kitos atžvilgiu, vidutinio ir kt.
Aidas 2011-12-21 14:40
Gal tų struktūrų judėjimo parametrai įvardijami kaip dalelių savybės? Kita vertus man kyla abejonių ar kvantinėje fizikoje įmanomi įvairiapusiai matavimai (dėl reiškinių trumpalaikiškumo, negalėjimo tuo pat metu nustatyti padėties ir greičio (čia gal laikinas dalykas?); matuojami tik tie parametrai, kuriuos iškelia eksperimento tikslas ir pan.).
_alvydas_ 2011-12-21 15:02
Nieks nepasakys galutinio atsakymo. Klausimas tik tiek kiek tavo pažiūros gali numatyti naują eksperimentiškai patikrinamą reiškinį ir ar tai pasitvirtins. Užsigeometrizavimas tikrai manau nekoks kelias naujų reiškinių paieškai. Nors kaip sako kiniečiai, nesvarbu kokia katino spalva, bele peles (naujus reiškinius šiuo atveju) gaudytų. Bent jau mano tokia nuomonė.
Aidas 2011-12-21 15:28
Sutinku, naujų reiškinių paieškai būtini stebėjimai ir tyrimai. Matematika ko gero gali sukurti modelį, kurį galima bandyti paversti reiškiniu arba ieškoti atitikmens gamtoje. Naujų tyrimo krypčių negaliu pasiūlyti dėl žinių trūkumo (nežinau netgi šios dienos fizikos padėties). Filosofuoju ir tiek. Kol kas išsisėmiau. Gal kas parašys ir užves ant naujų idėjų.
Aidas 2011-12-21 15:47
Yra tokia filosofijos srovė - mokslo filosofija. Gaila, kad pasigendu knygų šia tema. Gali būti, kad tie filosofai užsiemę nagrinėti esamus fizikos pasiekimus. Bet neteko girdėti apie mokslo filosofijos ir fizikos dialogą būsimų tyrimų klausimu.
Aidas 2011-12-21 19:26
Taigi, mokslo ir technologijų forumas, bet komentuojamos labiau religijos, nei čia. Toks įspūdis, kad čia daugiau religijos nei mokslo specialistų.
_alvydas_ 2011-12-21 19:42
Mokslo istorija gal įdomiau. Ypač konkrečių atradėjų mąstymo įpatumai. (Gal turi įdomios info?) O ko ten filosofai interpretatoriai ar pasekėjai prisiinterpretavo kaži ar verta dėmesio.
Aidas 2011-12-21 20:00
Yra bent jau mėgėjų lygiui gera nesena knyga "Trumpa istorija apie viską". Šiaip rimtos info šiais klausimais neturiu. Įdomesnis mąstymas: http://rutube.ru/tracks/3185383.html?v= ... 2f1e26b084 http://rutube.ru/tracks/2920181.html?v= ... 1dd883f1c8 http://rutube.ru/tracks/421223.html?v=3 ... 31333fff1a
Aidas 2011-12-22 08:16
http://www.patogupirkti.lt/book/book.as ... 6-16-413-3