Tikrieji insulto pranašai – žmogaus veide, galūnėse ir akyse (Video)  (1)

Insultas ne veltui medikų vadinamas viena labiausiai invalidizuojančių ligų pasaulyje. Bene labiausiai žmones gąsdina paralyžius arba aiškaus proto praradimas. Deja, kai insultas prasideda, jo sustabdyti nebeįmanoma. Todėl labai svarbu atpažinti pirmuosius jo simptomus ir, juos pastebėjus, skubiai kreiptis į medikus, užuot išėjus pakvėpuoti grynu oru ar prigulus pailsėti. Mat kiekviena minutė šiuo atveju gali kainuoti plotelį smegenų.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Trys tipiški insulto požymiai

Anot Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės neurologės dr. Ingos Slautaitės, insultas – tai ūmus kraujotakos sutrikimas. Paprastai jis skirstomas į dvi rūšis: išeminį, kuris išsivysto, kai užsikimšus kraujagyslei nutrūksta kraujotaka, ir hemoraginį, kuris įvyksta plyšus kraujagyslei ir kraujui išsiliejus į smegenis. Apie 85 % visų insultų sudaro išeminiai insultai.

„Dažniausios išeminio insulto priežastys – kraujagyslių, paprastai stambiųjų, aterosklerozė. Dėl tam tikrų veiksnių (rūkymo, aukšto kraujospūdžio, didelio cholesterolio kiekio kraujyje, genetikos) kraujagyslėje atsiranda pakitimai – vystosi aterosklerozinės plokštelės, kurios ilgainiui užima didesnę dalį spindžio ir susiaurina kraujagyslę. Jei tokia plokštelė įplyšta, prie jos prilimpa daug trombocitų, formuojasi trombas užkemšantis kraujagyslę ir į tam tikrą smegenų sritį nebepatenka kraujo – vystosi smegenų išemija.

Taip pat dėl kai kurių lėtinių ligų, pavyzdžiui, cukrinio diabeto, arterinės hipertenzijos, pakinta ir sustorėja smulkiųjų smegenų kraujagyslių sienelės, jos tampa mažiau elastingos, mažiau atsparios kraujospūdžio svyravimams, jose dažniau formuojasi trombai. Užsikimšus tokiai kraujagyslei, žmogų taip pat ištinka insultas.

Trečia grupė išeminių insultų įvyksta dėl širdies ligų, dažniausiai dėl sutrikusio širdies ritmo. Kai yra sutrikęs širdies ritmas, ne visas kraujas yra išstumiamas iš prieširdžių, o jam užsistovėjus, širdies ertmėse formuojasi trombai. Jei trombas atitrūksta, iš širdies jis keliauja į galvos smegenų kraujagysles ir taip pat gali jas užkimšti“, – pasakojo medikė.

Egzistuoja trys dažniausi ir labiausiai būdingi insulto požymiai, kuriuos pastebėjus būtina tuoj pat kreiptis pagalbos, kadangi atverti užsikimšusią smegenų kraujagyslę vaistais įmanoma per pirmąsias 4,5 val. nuo priepuolio pradžios. Taigi šios valandos suteikia daugiau galimybių, kad gydymas bus sėkmingas.

Anot neurologės, dažnas insulto požymis – vienpusis jutimo sutrikimas arba jėgos nusilpimas, kitaip tariant, nutirpsta vienos kūno pusės ranka arba koja, o dažnai – ir ranka, ir koja, viena veido pusė. Dar dažniau nusilpsta galūnių raumenų jėga. Žmogui sutrinka eisena, jis neišlaiko pusiausvyros, sėdėdamas svyra į vieną pusę, negali pastovėti, pakelti rankos. Šie požymiai gali būti išreikšti tiek labai stipriai, kai ištinka visiškas galūnių paralyžius, tiek silpnai. Pavyzdžiui, žmogui krenta iš rankos daiktai, išmetamas pirkinių maišelis. Vienos kūno pusės raumenų silpnumą dažnai išduoda veido asimetrija, išryškėjanti žmogui kalbant ar paprašius nusišypsoti.

„Kitas specifinis požymis – žmogui sutrinka kalba. Jis negali pasakyti tam tikrų žodžių, pakartoti tam tikrų frazių, įvardyti daiktų, kartais nesupranta ir nevykdo paliepimų ir komandų, kalba tampa neaiški, aplinkiniams nesuprantama. Trečiasis požymis – regos sutrikimas: susiaurėja matymo laukas, t. y. iš vienos ar iš kitos pusės iškrenta dalis regos lauko, arba žmogus staiga viena akimi pradeda nebematyti.

Atpažinti insultą, kai paralyžiuota viena kūno pusė, nesudėtinga. Kitais atvejais, mes, medikai, rekomenduojame atlikti paprastą testą. Jeigu įtariate, kad žmogų ištiko insultas, paprašykite nusišypsoti. Jei yra veido paralyžius, šypsena būna asimetrinė. Tuomet prašykite pakelti abi rankas ir palaikyti jas prieš save – pažiūrėkite, ar viena ranka nesvyra žemyn. Toliau patikrinkite, ar žmogus gali pakartoti kokią nors frazę, tiksliai pasakyti savo vardą ar dabartinę datą. Be abejo, ištikus insultui gali atsirasti ir kitų simptomų: atsirasti galvos svaigimas, sutrikti judesių koordinacija, pusiausvyra, rijimas. Insultą turėtume įtarti, jei visų minėtų simptomų pradžia yra staigi“, – aiškino pašnekovė.

Anot I. Slautaitės, prieš įvykstant insultui, žmogus dažniausiai jaučiasi įprastai, tačiau neretai pasitaiko atvejų, kai prieš keletą dienų pasireiškia minėti insulto požymiai, tačiau jie būna trumpalaikiai – po 20-60 min. žmogaus sveikata visiškai atsistato. „Tačiau toks trumpalaikių simptomų atsiradimas yra pranašas, kad žmogui artimiausiu metu gali įvykti tikras insultas, todėl tą pačią dieną būtina kreiptis į gydytoją. Paprastai apie 20-30 % insultą patyrusių pacientų nurodo maždaug trijų dienų bėgyje šiuos insulto pranašus patyrę, o pradėjus gydytis laiku tikro insulto rizika sumažinama net 80 proc.“, – teigė medikė.

Kai krūtinėje daužosi širdis, būtina patikrinti pulsą

Dažna insulto priežastis – padidinto kraujospūdžio liga. Bėda ta, kad dažnai ji prasideda nepastebimai. Nors spaudimas pradeda kilti, žmogus pakankamai gerai jaučiasi. Mat kraujospūdžio pakilimas nėra staigus, todėl organizmas adaptuojasi, pripranta prie jo ir žmogus net nežino turintis bėdą. Jis pasijaučia prastai tik tuomet, kai kraujospūdis pakyla staigiai, per keletą minučių.

„Jei kraujospūdis pakyla staigiai, ši situacija gali baigtis ne tik laikinu sutrikimu, bet ir insultu. Visgi tokie atvejai reti. Paprastai insultą patiriantys žmonės daug metų serga arterine hipertenzija, yra vyresnio amžiaus ir turi kitų rizikos veiksnių – rūko, jų kraujyje didesnis cholesterolio kiekis, serga cukriniu diabetu ar lėtinėmis širdies ligomis. Reti insultai ir tarp jaunų žmonių (iki 40-45 metų). Apie 30 % insultų jauniems žmonėms įvyksta dėl neaiškių priežasčių.

Kita, dažniausiai sunkių insultų, priežastis – širdies ritmo sutrikimai, į kuriuos nepakankamai kreipiama dėmesio, nors juos nustatyti nėra sudėtinga. Tiesiog pajutus padažnėjusį širdies plakimą, širdies permušimus, reikia paskaičiuoti pulsą. Jei jis nėra ritmiškas, t. y. tarpai tarp dūžių nėra vienodi, galima įtarti rimtą širdies ritmo sutrikimą. Tokiu atveju reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris patikslins diagnozę ir skirs reikalingą gydymą, padėsiantį išvengti insulto“, – teigė I. Slautaitė.

Paklausta, ar širdies ritmo sutrikimai iš tiesų gali pasireikšti pojūčiais, kai krūtinėje daužosi širdis, padažnėja širdies ritmas, atsiranda plakimai, pašnekovė teigė, kad tai gali būti ir širdies reakcija į stresą, padidėjusį krūvį, tačiau tikrąją diagnozę padėtų nustatyti šeimos gydytojas. Taip pat neurologė patarė vyresniems žmonėms, pradedant nuo 50 metų, reguliariai matuotis kraujospūdį ir sekti jo svyravimus.

„Insulto rizikos veiksniai skirstomi į koreguojamus ir nekoreguojamus. Tarp veiksnių, kurių mes negalime pakeisti yra vyresnis amžius, vyriška lytis, genetiniai veiksniai. Tuo tarpu tokius veiksnius, kaip rūkymas, aukštas kraujospūdis, širdies ligos, aukštas cholesterolio lygis kraujyje, galima koreguoti, o paskyrus šiems ligoniams vaistus insulto profilaktikai, galime efektyviai sumažinti riziką jį patirti“, – pasakojo neurologė.

Užsienyje – tarp reklamų trumpi filmukai apie insulto požymius

Tuo tarpu Anglijoje dirbantis neurologas Tadas Žuromskis pasakojo, kad anglų kalba yra nemažai visuomenei skirtų tinklalapių, kuriuose galima rasti ir labai įtaigių filmukų, vaizdžiai iliustruojančių insulto eigą. Paprastai juose rodomas viešoje vietoje esantis žmogus, kuriam pasireiškia aptarti pagrindiniai insulto požymiai – dėl veido paralyžiaus keičiasi veido išraiška, tampa nevaldoma ranka, sutrinka kalba, rega, taip pat pabrėžiama, kaip svarbu kuo greičiau kreiptis į medikus. Be to, patyrę insultą žmonės pasakoja, ką jie tuo metu jautė, kokius simptomus patyrė, kaip jiems sėkmingai buvo ištirpdytas krešulys. Anot mediko, Lietuvos internete panašios informacijos labai trūksta.

„Taip pat ir TV reklamos metu rodomi iki minutės trunkantys filmukai, kurie moko atpažinti insulto simptomus. Tai informatyvus būdas, gerokai pagerinantis situaciją – žmonės iš tiesų pradėjo skubiau kreiptis į gydymo įstaigas, ištikus insultui. Laikas yra labai svarbus, nes kiekviena uždelsta minutė didina galvos smegenų pažeidimo apimtį ir invalidizacijos tikimybę“, – teigė neurologas.

Jo manymu, būtų efektyvu ir kino teatruose prieš filmą parodyti trumpą filmuką apie insulto požymius. „Labai svarbu šviesti jaunus žmones, juk ši liga pakerta ir juos. Šiuo metu rodomas ne vienas Lietuvoje sukurtas serialas. Juose taip pat galėtų atsirasti siužetas apie insultą ir sėkmingai atliktą trombo ištirpdymą, nes tokiu būdu pateiktą informaciją žmonės įsimena geriausiai“, – įsitikinęs medikas.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Inga Saukienė
(3)
(0)
(3)

Komentarai (1)

Susijusios žymos: