Viduramžių Bagdado vasara: stebinančiai žema 920-ųjų liepos temperatūra  (0)

Iš Irako misijų grįžę Lietuvos kariūnai apie tenykščio klimato ypatumus juokauja be užuolankų: ten taip karšta, jog pūsteli į neuždengtą odos plotelį vėjas – ir oda nudepiliuota. Beje, neseniai rašėme, jog tuose kraštuose (tiksliau – kaimyniniame Irane) yra užfiksuoti absoliučiai aukščiausios oro temperatūros rekordai. Neįtikėtina, tačiau prieš gerą tūkstantį metų sniegas ten buvo visai įprastas dalykas, o 920-aisiais, per patį vidurvasarį (liepos mėn.) Bagdade oro temperatūra buvo nukritusi tiek, jog vietos gyventojai, vasaromis miegodavę ant stogų, buvo priversti suktis į šiltas gūnias ir lįsti vidun.

Tokios informacijos arabų istoriniuose šaltiniuose apie gyvenimą viduramžių Bagdade aptiko Ispanijos mokslininkų grupė, vadovaujama Fernando Domingeso-Kastro (Fernando Domínguez-Castro) iš Ekstremaduros universiteto Fizinių mokslų fakulteto. Išanalizavę įrašus, tyrėjai atrado keletą pritrenkiančių meteorologinių faktų, susijusių su Irako ir Sirijos orų temperatūra. Laikotarpiu nuo 902 iki 944 m. ten buvo užregistruoti šeši sniego kritulių atvejai (moderniais laikais sniegas per analogiškos trukmės laikotarpį Bagdade buvo iškritęs tik sykį – 2008 m. sausio 11 d.).

Arabų istorikai uoliai registravo visas sausras, potvynius, liūtis ir krušas – pastarasis meteorologinis reiškinys čia, švelniai tariant, yra retas svečias.

Tyrėjai yra linkę manyti, jog 920-ųjų vidurvasario itin vėsių orų bangą (aukščiausia nakties temperatūra už įprastinę žemesnė buvo 9ºC, ir siekė apie +17ºC) galėjo nulemti keletas Centrinėje Amerikoje įvykusių galingų ugnikalnių išsiveržimų.

Ekvadore stūksanti ugnikalnis Guagua Pičinča (Guagua Pichincha) buvo išsiveržęs maždaug 910 m., o jo meksikietis „brolis“ Čeborukas (Ceboruco) siautėjo apie 930-uosius. Manoma, kad vulkanų išsiveržimai galėjo nulemti tam tikrus pasaulinio klimato pokyčius, sąlygojusius ir ekstremalius orus tarp Tigro ir Eufrato upių. Tiesa, tyrėjai tvirtina, jog jų hipotezės patvirtinimui reikėtų papildomų argumentų.

Mokslininkai taip pat atkreipia dėmesį, jog tokia meteorologinė informacija yra labai įdomi ir tuo, jog jos apie tą laikmetį turima išties nedaug. Arabų istorikų vesti užrašai turi ne tik istorinės, bet ir meteorologinės reikšmės: planetos orus tyrinėjantys mokslininkai, remdamiesi tokia informacija, galės geriau perprasti ateities klimato pokyčius – praeities anomalijos keičia dabartinius klimato modelius.

Tyrimo rezultatai pristatomi žurnalo „Weather“ publikacijoje.

Rašinį apie Artimuosiuose Rytuose (tiksliau – Irane) užfiksuotus absoliučiai aukščiausios oro temperatūros rekordus rasite spustelėję šią nuorodą.

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (0)