P. Korėja kariais ir minomis nusėtame pasienyje kurs ekoturizmą (Foto)  (1)

Kaip turistinė atrakcija, siena tarp Šiaurės ir Pietų Korėjos gali pasiūlyti daugiau nei įprastus suvenyrinius marškinėlius. Nors pardavinėja ir juos.


Gyvas Šaltojo karo gabalėlis, vadinamas Demilitarizuota zona (DMZ), yra saugomas milijono kareivių ir dar vieno milijono žemės minų, išdėliotų 248 km ruože, rašo BBC.

Šią vietą buvęs JAV prezidentas Billas Clintonas pavadino „baisiausia vieta Žemėje“ ir būtent čia Pietų Korėja nusprendė sukurti naują ekoturizmo zoną.

Nors DMZ ir taip sekasi pritraukti turistų srautus.

Apie 6,5 mln. lankytojų kiekvienais metais atvyksta pažvelgti pro žiūronus į Šiaurės Korėją. Jie vaikšto po infiltracijos tunelius ir fotografuojasi prie karo laikų monumentų ir relikvijų.

Pirmasis tunelis, kurį Šiaurės Korėja kasė po demilitarizuota zona, atrastas 1974 m. Turistams demonstruojamas tunelis, atrastas 1978 m. Surasti jį padėjo pabėgėlis iš Š. Korėjos. Tunelis išraustas 73 m. gylyje, o jo ilgis - 1635 m., iš kurių 435 m eina po DMZ. Tunelio skersmuo - 2 metrai. Preliminariais vertinimais tokio tunelio pakanka per vieną valandą už gynybinių Pietų Korėjos įtvirtinimų pervesti 30 000 pilnai ginkluotų Šiaurės Korėjos karių, kurie į paviršių išlįstų per 44 km nuo Seulo. 

Per pastaruosius 50 metų P. Korėjos pasieniečiai iš viso surado 17 požeminių panašių tunelių, tačiau kiek jų dar nesurastų - niekas nežino.

„Aš manau, kad čia atvyksta žmonės užjaučiantys Šiaurės Korėjiečius, čia yra arčiausiai, kiek galima prie jų priartėti“, - sako Stevenas Felkeris, Niujorko Kristaus koplyčios pastorius. - Kiti žmonės atvyksta, nes čia galima arčiausiai saugiai prieiti prie aktyvios militarizuotos zonos, ir jiems norisi patirti adrenalino pliūpsnį.“

Įvaizdžio kapitalinis remontas

Tačiau Pietų Korėjos vyriausybė nėra patenkinta DMZ, kaip karo ir įtampos vietovės įvaizdžiu. Jie tikisi sukurti naują zonos veidą ir pervadinti ją „Taikos ir gyvybės zona“ (angl. „Peace and Life Zone“ PLZ).

„Iki šiol DMZ buvo apribojimų ir aukšto saugumo zona, - sako Park Meeja, Pietų Korėjos aplinkos ministrė. - Tačiau paversdami ją ekoturizmo zona, manau, pakeisime žmonių požiūrį. Vietoj to, kad žmonės atvyktų pažiūrėti į pasaulio paskutinę padalintą šalį, tikimės, kad ateityje čia atvyks daugiau žmonių pasigėrėti laukine gamta.“

Tai nėra taip neįtikima, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Prieš 60 metų pasiektos Korėjos karo paliaubos sukūrė buferio zoną (po 2 km iš abiejų demarkacinės linijos pusių), kurioje uždrausta dislokuoti kariuomenę ir karinę įrangą. Už jos plyti dar 8 km ruožas, kur griežtai apribotas žmonių lankymasis. Gamtosaugininkai sako, kad taip buvo sukurtas nepaliestas natūralus rezervatas su tūkstančiais gyvūnų rūšių, įskaitant retas gerves ir Korėjos skraidančias voveres. Aplinkos ministerija ketina šioje zonoje sukurti takus, kuriais galėtų vaikščioti turistai.

Neramios paliaubos

Tačiau net 60 metų senumo konfliktus nėra lengva pamiršti. Pasislėpusi fermoje, netoli greitkelio, einančio šalia pasienio, yra vieta, kur turistų autobusai niekada nestoja. Čia, šalia mažų žemės pylimėlių, spindi šimtai baltų, gražiomis eilėmis išrikiuotų pagaliukų – tai Šiaurės korėjiečių ir kinų karių, žuvusiu Korėjos karo metu, kapai. Paskutinės laidotuvės čia vyko praėjusiais metais. Pietų Korėjos armija nuolatos randa karių palaikų.

Be to, karas, kurį kovojo tie kariai, formaliai niekada nesibaigė. Tarp Šiaurės ir Pietų Korėjos yra pasirašytos neramios paliaubos, o ne taikos sutartis.

Aut. teisės: Ekonomika.lt
Ekonomika.lt
(0)
(0)
(0)

Komentarai (1)