Laikas visatoje lėtėja, pakol visiškai sustos?

Komentarai Prisijungti

Viršuje:   Seniausi | Naujausi

_alvydas_ 2012-10-29 13:15
Va dar viena idėja įrodyti, kad ne visos įnercinės sistemos lygiaverčios. Paimkim testinį sužadintą kūną. Jį stabdant eterio atžvilgiu emisija turėtų vykti greičiau nei bandant įgreitinti. Sakykim stabdom ir įgreitinam tuo pačiu pagreičiu. Pageidautina, kad greičiu skirtumas būtų kuo didesnis, bet man sunku dabar tiksliai paskaičiuoti koks tas greičių skirtumas turi būti, kad efektas būtų nesunkiai išmatuojamas. Tačiau efektas turėtų būti kur kas didesnis nei dėl laiko sulėtėjimo. Čia dėl skirtingų sužadintų kūnų energetinių lygių dydžio judant ir nejudant. Nors viso kūno energija judant didėja, tačiau energetiniai sužadinimo lygiai mažėja. Todėl judantis kūnas spinduliuoja mažesnį dažnį, tarsi jame būtų sulėtėjęs laikas. Tačiau stabdant eterio atžvilgiu sužadinimo energetiniai lygiai (tarsi "energetinės talpos") padidėja, o esamos energijos tose lygiuose neužtenka jas užpildyti, todėl tokia energija turėtų būti išspinduliuota daug greičiau. Tarsi namas padidėjo, o atskira plyta ne, tada ji tiesiog iškrenta. Nebent kažkaip tas atomas sugeba automatiškai papildyti tokį energetinio lygmens padidėjimą iš bendros savo energijos, kuri stabdant mažėja ir teoriškai galėtų užpildyti energijos trūkumą didėjančiame sužadintam lygmenyje. Matysim... Jei idėja pasitvirtins skiriu senelei Vėlinių proga, buvo su ja diskusija kažkokiu tai kampu panasia tema vaikystėj
Myslius 2012-10-29 16:16
Cia siaip sugalvojau eksperimenta, dvigubas double slit'as, A-----|-----B A, B - sieneles/detektoriai, | - double slitas ------ - atstumas is A ir B abejomis kryptimis spinduliuojami fotonai. Klausimas: ar interference pattern'as isliks. Bangos ilgis - 500 nm, c = 300 000 000 m/s Atstumas tarp A ir B - 1 metras 500nm/2=250nm=2.5 * 10^-7 m - puse bangos ilgio 300 000 000m / 2.5 * 10^-7 m = 1.2 * 10^15 1.2 10^15 fotonai per sekunde, kuriu bangos ilgis 500 nm. Na laseriai tiek sugeba sugeneruot Man idomu wave funkcija kolapsuoja ar ne Ideja paremta tuo kad fotonai tarpusavyje nesaveikauja ir funkcija ne kolapsuoja, nes juos skiria atstumas ds, kuris yra ir t : Na gerai jei is skirtingu saltiniu vyksta interferencija, tai kaip bus su pirmu pasiulytu eksperimentu, kai is skirtingu pusiu spinduliuoja saltiniai? Kiek radau skirtingu eksperimentu tai visi is vienos puses ir interferencija ivyksta tarp skirtingu saltiniu. O jei is skirtingu pusiu? Bangine funkcija kolapsuoja ar ne?
_alvydas_ 2012-10-30 22:07
Tavo pradiniam variante vienas saltinis ar du? Kas bus jei vienas saltinis, bet is abieju gardeles pusiu paduoti sviesa? Jei pvz. fotonu tankis bangos ilgio turyje didelis. FAR infrared lazeriu turbut nesunku but pasiekti toki tanki.
Myslius 2012-10-31 03:42
Pradiniam variante pasiuliau du. Galima su veidrodziais is to pacio saltinio paduot sviesa. Nematau skirtumo ar vienas saltinis ar du. Nes kaip rodo eksperimentai tarp skirtingu saltiniu irgi vyksta interferencija. Paprastumo delei geriau du. O kas nutiks... tai ir as noreciau suzinot. Jei tose vietose kur bangos viena kita 'cancel'ina neatvyksta fotonai, na tai nebus taip kad jei priespriesines viena kita cancelina ir neatvyks visai Speciau dingsta interference pattern. ir bangos virsta dalelemis. Siaip banguoja tikimybe, t.y. kur fotonas yra, arba kitaip sakant pozicija, vat kai jis cancel'inamas tai tada dalele-banga elgesi kaip dalele. Ir jei sakykim butu antras slitas jau kai cancelinta, tai interference patterno jau nebus. Manyciau. Primine situacija.. Buvo pastebetas toks dalykas, sakykim spinduliuoji i stikla monochonine sviesa (lazeris). Stiklas atspindi 5% visos sviesos, o 95 % praleidzia. Tada padedi antra stikla uz pirmojo, klausimas, Kiek sviesos praeis pro abu? Intuicija sako 0.95*0.95 * 100%. Taciau is tikro atsakymas nei paprastas nei ka, gali praeit 100% sviesos, gali praeit 90% ir gali (0.95*0.95 * 100%), o viskas priklauso nuo to, koks stiklo plotis ir spinduliuojamos sviesos bangos ilgis... QED Taip kad irgi nebuciau tikrais ar tikrai jau pavirs i dalele. Man idomu ka eksperimentiskai patikrino.
rwc 2012-10-31 11:06
(stebėtojui) ji kolapsuos tik pamačius mano pasivaikščiojimo rezultatą.
_alvydas_ 2012-10-31 11:07
Tai, kad gal ir be QED galima paaiskinti su stiklais. Atsispindejes nuo antro gali itakoti atsispindejusi nuo pirmo ir dar pats vel atsispindeti. Del dvieju lazeriu interferencijos, tai radio bangas iš dviejų šaltinių nesunku suinterferuoti, kuo trumpesnes bangos tuo sunkiau.
vvv2 2012-10-31 11:59
p.s. .. žodžiu tai ta pati ortogonalios elektromagnetinės sąveikos banga, sklindanti uždara sfera.
rwc 2012-10-31 12:53
, niekur niekas neišsiskleidžia ir neužsidaro. Nei protonai, nei elektronai niekada netampa kažkokiais "kietais rutuliukais" ir tuo labiau niekada netampa uždara sfera.
_alvydas_ 2012-10-31 13:18
Man labiau prie dusios tokias nesamones demaskuoti. http://astrophysics.fic.uni.lodz.pl/100 ... 07/029.pdf 220cm/s sauk vietoj kaip juokinga, ju aparatas neužfiksuotu eterio vėjo net jei jis butu 220 Jei kas netiki galim lazintis, paimi mano anksciau pateiktas Dopplerio formules http://img849.imageshack.us/img849/8812 ... rether.png ir paskaiciuoji be jokiu reliatyvumu.
vvv2 2012-10-31 14:03
Myslius 2012-10-31 18:30
, pakartok su pavieniais fotonais gausi ta pati.
_alvydas_ 2012-10-31 19:30
Tarkim naudoji pavieniu fotonu saltini, kiek gali buti eigos skirtumas, kad vis dar susidarytu interferencija?
rwc 2012-10-31 20:44
* - šitą nelygybę galime "pataisyti", nes (2+2/3 + (2+2/3 + (2+2/3 + ... )/3)/3)/3 = 1 = (2+1)/3. Tačiau tai reikštų begalinę dalelės "atmintį". Kas iš principo draudžiama klasikinėje mechanikoje, nes dalelės būseną pilnai apibrėžia jos paskutinė sąveika, bet pagelbėtų "spooky action" - nes kodėl gi dalelė (jei laikas "apsukamas") negalėtų žinoti, kaip elgsis iki kitos sąveikos.
_alvydas_ 2012-11-01 23:00
Dar kartą pažiūrėjau šitą filmuką (nuo 3:30 iki 9:20 min) Taigi čia blamba iš esmės gi tas pats reiškinys kuriam aptikti siūliau paskutinį eksperimentą keletą postų atgal (...senelei skirtą ). Kai pirmą kart žiūrėjau šitą video, pagalvojau nesamonė, nes neturėjau jokių idėjų kodėl taip galėtų būti.
_alvydas_ 2012-11-02 15:58
http://www.youtube.com/watch?v=Bkle618U ... ure=relmfu ten 7 dalys
Kilgoras Trautas 2012-11-02 21:25
Tai vis dėlto horoskopai nemeluoja
_alvydas_ 2012-11-04 11:22
. Gal kas išmanot apie konkrečių liuminoforų sąvybes. Kuris iš jų turi 0,1 0,5 s išspinduliavimo periodą?
AlvydasR 2012-11-05 17:58
Geriau būtumėte paskaitęs knygą. Ten kaip tik labai aiškiai paaiškinta kas yra eteris ir visas šviesos dualizmas. Spėliojat čia labai panašiai, bet dar truputi trūksta. Jeigu tingite skaityt rusiškai, galiu pabandyti keliasi sakiniais tas mintis išdėstyti.
Aidas 2012-11-05 18:17
Atleiskite, bet nesupratau, apie kokią knygą kalbate. Gal galima nuorodą čia arba AŽ?
_alvydas_ 2012-11-05 20:08
Jį nepamiršus viskas atsistoja į savo vietas. Čia yra tiesioginis paaiškinimas kodėl inercinės sistemos atrodo lyg lygiavertės labai dideliu tikslumu prie saikingų greičių. Tada supranti, kodėl visose optikos, su Mössbauer efektu, GPS eksperimentuose taip sunku tas inercines sistemas atskirti. Bet jos nėra neatskiriamos teoriškai. Taigi vis tebemanau, kad buvo padaryta neitikėtina klaida tiesiog postuluojant jų lygiavertiškumą, vietoj bandymo suprast kodėl jos sunkiai atskiriamos.