Mokslininkai: pastaraisiais metais stebima ryški Lietuvos dirvožemio degradacija

Prasidėjo... Ką gi, to ir reikėjo tikėtis, kai godumas užspaudžia smegenis.

Žaliųjų idiotų kliedesiai.

Kiek paskutiniu metu žiūrėjau laidų apie ūkį, tai kalbinti ūkininkai tik ir tekalba, kaip išsaugo dirvožemį. Kiekvienas stengiasi iš savo ploto išspaust kuo daugiau ir tikrai ne vienam kartui. Žemės nesimėto, kad galėtų ją dykuma paverst ir varyt kitur. Kiek žinau sovietmečiu sočiai sūdė ir drožė dirvožemį. Švedijoje dar žiauriau. Ir šiaip visoj Europoj viskas ant chemijos bent buvo remta. Ir taip jau daug metų. Tuo susirūpinta tik dabar? Greičiau žurnalistė savaip interpretavo pranešimus ir bando išgimdyt straipsnį. Mėšlas čia minėtas šiaip jau yra didelis nitratų šaltinis.

O, ar tai nėra pagrindinis augalų maistas?

Siaip sudukas ir "chemija" gana skirtingi dalykai ir sudukas visad geriau. Kas uzsiima gyvulininkyste, tas savo laukus gali kakuciais praturtint, kas daugiau ant grudo eina, tai kakucio pakankamai neturi ir tenka granules barstyt, o ir rankos paskui nesmirdi Nenumaldomai arteja metas, kai pakvips visas kaimas salstelejusiu meslavezio kvapu.

Natūralios žemdirbystės fanatai yra tiek prieš chemines trąšas, tiek prieš mėšlą. Abiejų pereboras blogai yra. Yra kitokios dirvožemio derlingumo technologijos. Tik jų kol kas arba nebandė, arba sudėtinga masinėj produkcijoj pritaikyt.

Turi rinktis ar šūdas ar trąšos, taip nebus kad be nieko išeis užaugint normalų derlių, taip bus geriausiu atveju pirmus metus kuomet žemė dar derlinga, o paskui eis vis blogyn kol visai nieko neišauginsi. Taip kad tie "svaiguliai" su savo ekologiška produkcija tegul mažiau svaigsta.. tiek mėšlas tiek trąšos yra vienodai gerai/ vienodai blogai. Koks jum skirtumas ar užpilat trąšų iš parduotuvės ar mėšlo? jeigu lygiai tokie pat junginiai sudaro tiek vieną tiek kitą? Kitas dalykas kuris iš kaimiečių dozuoja mėšlo kiekį? vis dar gajus požiūris kuo daugiau tuo geriau, nors pofik kad mėšlas iš tokių pat nitratų ir atliekų kurių organizmas neperdirba sudarytas... taip kad aš manau kol kas labai varoma į vienus vartus prieš trąšas ir t.t., bet visiškai neužsimenama apie tokius paprastus dalykus, net nebandoma paaiškint kuo skiriasi ir kuo panašios yra sintetinės trąšos nuo mėšlo ar kitų gamtinės kilmės trąšų. Tiesa sakant neturiu argumentų pakankamai kad galėčiau teigti jog ekologiškas produktas sveikiau už pramoniniu būdu auginamą produktą. Tas visas žinojimas "šios tiesos" paremtas ne kuo kitu kaip tikėjimu, nes kažkas kažkur kažką tokio pasakė ir va tikriausiai tai tiesa, normalių rodiklių niekas nerodė ir ko gero tokių nėra. tuo labiau kad tą ekologiją kiekvienas savaip suvokia.

. Turi rinktis ne šūdą ar trąšas, o kaip žemę dirbti, kad kasmet duotų vis daugiau derliaus. Beje, mėšlas nėra iš nitratų padarytas. Jis tik pilnas azoto, kurio perteklius daržovėse virsta nitratais. Kas yra trąšos, kokios jų rūšys, kuom skiriasi tikrai informacijos daug yra. Reik tik nepatingėt paskaityt ir pasigilint.

vadinasi, karts nuo karto laukus reikia apset piktzolem, jas dar patrest, o rudeni nusienavus ir susmulkinus palikti irti iki pavasario- bus kaip meslas tik kiekis didesnis

Didesni ūkininkai praktikuoja neariminę žemdirbystę, kur dirvožemis beveik neeroduoja. Sovietmečiu dirvožemių erozija niekam nerūpėjo. Bet dabar zyzia kad dirvožemis degraduoja.,

Trąšoms galima naudoti ir sapropelį, kuriame pilna organikos. Jei pradėtu valyti visus ežerus tai ir trąšos turėtume daug ir ežerai butu švaresni. Dabar jau yra bandoma atidaryti kelis sapropelio karjerus. Bet kadangi niekas Lietuvoje jo nenaudoja, niekas jo čia ir nepirks. Veš į pietus, kur žemės prastos. Šiaip kiek girdėjau, sapropelių patrešta žemė ne vienerius metus duoda gera derlių be papildomo trešimo. Ir sapropelis yra ekologiškas http://www.mokslai.lt/referatai/referat ... apis1.html

Dalis tiesos yra, bet tik dalis kuri neatspindi visos realybės. Kaip ir visuose žaliųjų straipsniuose. Yra toks terminas kaip „žalioji trąša“. Trumpai tariant tai yra tam tikrą laiką auginama kokia nors kultūra, ji vėliau užariama ir ta žalia masė vėliau dirvožemyje supūva ir tampa trąša. Toje vietoje vėliau sėjama kita kultūra. Ir čia straipsnyje minima tiesa užsibaigia. O jau kai pradedama rašyti apie piktžoles, tai prasideda kliedesiai. Piktžolės vienareikšmiškai netinka žaliajai trąšai. Nes piktžolės ir yra piktžolės, nes jos kai užsiveisia jas labai sunku vėliau išnaikinti. Taip pat dauguma piktžolių sueikvoja daugiau mineralinių medžiagų nei kad vėliau duotų supuvusios. O žaliajai trąšai labiausiai tinka ankštiniai augalai, tokie kaip lubinai, įvairios pupos ar rapsai. Jie tinka todėl, kad jie patys kaupia azotą dirvoje, priešingai nei piktžolės. O su piktžolėm yra situacija dar ir tokia. Kad visoje Lietuvoje yra privisę labai daug fiktyvių ekologinių ūkių, dalis jų yra dar ir visai nemaži (po 1000ha ir daugiau). Ir jie visi bando visuomenėje skleisti tokią nuomonę, kad piktžolės neva yra neatsiejama ekologinio ūkininkavimo dalis. Šitaip daroma todėl, kad nebūtų įvesta jokia piktžolių kontrolė. Nes jei tokia atsirastų, tai visi ekologinių ūkių fiktyvūs verslai dėl ES išmokų tikriausiai užsibaigtų.

Šiaip jau dilgėlės, balandos, garšva yra valgomos ir net vitaminų pilnos. Galėtų ir už jų šašlavynus išmokas mokėt :D Beje dilgėles prekybos centre būtų tikrai įdomu atrast. Nes kaip betono gyventojui sunkoka atrast nesumyžtų, netepaluotų ir ne šabakštyne.

Jei kam reikia tų žolių tai tegul jas ir augina kur nors lysvėje. O konkrečiai šios piktžolės plinta nedideliais atstumais, todėl nekelia tokių didelių problemų. Problemas kelia usnys, tiek dirvinės, tiek ir dygiosios, nes šių sėklas vėjas išnešioja kelių kilometrų spinduliu. Dar problemas kelia kibieji lipikai ir varnalėšos, nes šių sėklas vėlgi kelių km. spindulių išnešioja įvairūs žvėrys (šernai, lapės). Ir tų laukų savininkai kurie augina tokias piktžoles turi būti baudžiami. Juk jie daro žalą ne sau, jie daro žalą gretimų laukų savininkams.