Ar gaivus oro gurkšnis Lietuvoje?  (0)

“Iš Žemaitijos išvažiuoju ankstyvo ryto gaivoje, o atvažiavus į Vilnių ir lango atidaryti nesinori”, - atvirauja prekes vežiojančios įmonės savininkas

Mūsų valstybės piliečiai kvėpuoja švaresniu oru nei kaimyninių šalių gyventojai, tačiau nepastovūs, vėjuoti bei lietingi orai tą lemia ne mažiau nei kryptingas oro kokybės gerinimas savivaldybėse. 

Tiriama nuolat

„Nenorėčiau Vilniuje gyventi, – postringavo šnekus pervežimų įmonės savininkas, nuosavu sunkvežimiu pristatantis prekes Lietuvoje. – Iš Žemaitijos išvažiuoju ankstyvo ryto gaivoje, o atvažiavus į Vilnių ir lango atidaryti nesinori, toks nemalonus čia oras.“ Gerai, kad šiam vairuotojui netenka vykti į ilguosius reisus, mat po Italijos šiaurės milijoninių miestų ar pietų Lenkijos pramonės regionų mūsų sostinės oro gūsis jo nosiai būtų tikra atgaiva. 

Lietuvoje mažesnis gyventojų tankumas, tuo pačiu mažesni ir transporto srautai; tai ir lemia, jog teršalų kiekis ore ne per dažniausiai viršija normas. Vis dėlto oro kokybės tyrimai nuolat atliekami didžiausiuose šalies miestuose ir ten, kur dar gyvuoja stambesnė pramonė – Kėdainiuose, Jonavoje, Mažeikiuose, Naujojoje Akmenėje.

Kietųjų dalelių tarša

Kiekvienais metais pasitaiko atskirų dienų ar ilgesnių laikotarpių, kai miestų ore fiksuojamas ženklus oro užterštumo padidėjimas ir kietųjų dalelių kiekis viršija ribinę paros vertę. Pagal Europos Sąjungos (ES) teisės aktus, tokių dienų neturėtų būti daugiau kaip trisdešimt penkios per metus. Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Zita Žilienė aiškino, kad šio dešimtmečio pradžioje galutinė metinė ataskaita visada parodydavo taršos viršijimus. Tuomet savivaldybės ėmėsi griežtesnių priemonių, atidesnės gatvių priežiūros, kol pastangos davė rezultatų. Nepaneigiamai švaresniam orui įtakos turėjo ir švelnesnės žiemos, lietingos vasaros. 

Miestų oro kokybės tyrimų stotyse matuojama koncentracija teršalų, kurių dėl žmonių ūkinės veiklos į aplinkos orą patenka daugiausia. Opiausios oro užterštumo problemos susijusios su kietųjų dalelių sankaupomis. 2010 m. Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje šis kriterijus buvo viršytas. Klaipėdos tarp didžiųjų miestų nėra, ir didžiąja dalimi tai lemia jūrinis klimatas: pajūryje žiemą neužklumpa tokie dideli šalčiai, ir oras ten visad drėgnesnis nei likusiuose miestuose. 2011-aisiais iš dalies dėl vyravusių palankesnių teršalams išsisklaidyti orų sąlygų, iš dalies dėl kai kurių miestų savivaldybių taikytų oro kokybės gerinimo priemonių europinių normų Lietuvos miestų oras neviršijo. 

Didžiausia tarša Vilniuje

Šiemet jau buvo dienų, kai kietųjų dalelių aplinkoje buvo daugiau nei leidžiama. Taip nutiko žiemą per šalčius ir pavasarį. Nors liepą buvo karštymečių, rodikliai vasarą nepasiekė ribinės vertės. Daugiausia dienų – jau 26 iš 35 leidžiamų per metus – viršyta kietųjų dalelių tarša buvo fiksuota Vilniuje. Kauno užterščiausią orą stebinčioje stotyje tokių dienų nuo metų pradžios užfiksuota 19, Klaipėdoje ir Šiauliuose – po 23. 

Taip pat matuojami ozono bei azoto ir sieros dioksidų rodikliai. Saulėtomis, šiltomis pavasario ir vasaros dienomis kai kur padidėja ozono koncentracija. Šio teršalo koncentracijos nustatyta vertė viršijama daugelyje Europos šalių, o Lietuvoje, Aplinkos apsaugos agentūros 2009–2011 m. duomenimis, šis rodiklis nebuvo viršytas nė vienoje stotyje. Pasirodo, jog ozonas kenkia augalijai ir pastatams, jis palaipsniui ardo senus statinius.

Azoto dioksido taip pat neprisikaupia ore tiek, kad normos būtų viršytos. Šioje srityje Lietuvos miestų oras tyresnis nei daug kur Europoje. Nei daugelyje Europos šalių, nei Lietuvoje neviršijamos sieros dioksido koncentracijos vidutinės metinės vertės. Šie apribojimai nustatyti saugant augaliją, ir juos pažeidžia tik Lenkija, Rumunija, Bulgarija bei kai kurios Balkanų šalys.

Sieros dioksido mažėja

Dalis priežasčių, sukeliančių oro taršą, sezoninės, tačiau kiekvienas metų laikas turi savų ypatybių. Vasarą tyram orui išsaugoti nepalankiausi karšti laikotarpiai, kai pastovios oro masės sudaro palankias sąlygas teršalams kauptis. Ilgesniam laikui įsivyravus sausiems, ramiems orams, prie vietinių taršos šaltinių prisideda su užterštomis oro masėmis iš kitų regionų atkeliavę teršalai. Nors Lietuvoje nėra nei dykumų, nei ugnikalnių, mūsų šalį su tolimosiomis oro masių pernašomis gali pasiekti teršalai, patekę į atmosferą už šimtų ar net tūkstančių kilometrų. Jei nuo Atlanto per užterštus regionus pereinančios oro masės surenka azoto ir sieros dioksidus, Lietuvoje iškrinta rūgštūs lietūs. Jie ypač kenkia augalams. 

Oro taršos problema sprendžiama visoje Europoje, ir minėtojo sieros dioksido, išmetamo gamybos bei degimo procesų metu, kiekiai mažėja. Aplinkos apsaugos agentūros darbuotoja Z. Žilienė pasakojo, jog sieros dioksido kiekius lengviau kontroliuoti, nes pagrindinės teršėjos yra pramonės įmonės. Europoje jos prižiūrimos pagal šalies įstatymus, turi atitikti tam tikrus reikalavimus, vykdyti įsipareigojimus. 

Patvirtindama kolegės žodžius, Vilniaus savivaldybės Aplinkos kokybės kontrolės poskyrio vyr. specialistė Virginija Juodkienė aiškino, jog katilinės, gamyklos, įmonės ir panašūs stacionarūs taršos šaltiniai kontroliuojami prižiūrint jų veiklą, o vienas iš Vilniaus savivaldybės tikslų yra užtikrinti, kad stacionarūs taršos šaltiniai būtų modernizuojami, naudojamas švaresnis kuras. „Rengiant specialiuosius teritorijų planus tobulinama energetinė miesto infrastruktūra. Administruojant miesto plėtrą vykdoma oro taršos prevencija, rengiant projektus į projektines sąlygas įtraukiamos priemonės, mažinančios oro taršą, kontroliuojama, ar vykdant statybas laikomasi aplinkosaugos reikalavimų, taisyklių“, – priemones, kurių imasi savivaldybė, vardijo tarnautoja. 

Daugiausia teršia transportas

Azoto dioksido į orą patenka naudojant transporto priemones, šią taršą sureguliuoti kur kas sunkiau nei sieros dioksido emisijas. Tai daryti stengiamasi spaudžiant automobilių gamintojus, tačiau gamybos technologijų pokyčiai oro kokybei atsiliepia ne taip greitai. Pavyzdžiui, naujas Euro 6 aplinkosaugos standartas sunkvežimiams įsigalios nuo 2014 m. sausio 1 d. Tuomet kur kas griežtesni emisijos reikalavimai taps privalomi visiems naujiems sunkvežimiams.

„Lyginant su Euro 5 varikliu, Euro 6 variklio azoto oksidų emisija sumažinta 77 %, o išmetamų kietųjų dalelių kiekis sumažėjo per pusę. Kad variklis atitiktų naujuosius išmetamųjų dujų emisijos reikalavimus, jame taip pat įdiegtos išmetamųjų dujų recirkuliavimo (EGR) bei dyzelino dalelių filtro (DPF) sistemos“, – teigė „Volvo Trucks“ atstovai, pristatę pirmąjį variklį, sukurtą pagal Euro 6 reikalavimus. Katalizinė išmetamųjų dujų apdorojimo sistema (SCR) išmetamosiose dujose esančius azoto oksidus paverčia nekenksmingomis azoto dujomis ir vandens garais. Kietųjų dalelių filtras sulaiko ir sudegina išmetamosiose dujose esančias mikroskopines kietąsias daleles, o jo atsinaujinimas vyksta savaime eksploatavimo metu.

Nenuostabu, kad tokių sunkvežimių paklausa Lietuvoje numatoma kukli, nes pažangūs variklių sprendimai lemia didesnę kainą. Nors reikalavimai naujiems varikliams gerokai mažina automobilių išmetamus teršalus, Lietuvos gyventojų ir logistikos bendrovių automobilių parkai keičiasi ir atsinaujina ne taip greitai kaip europiniai reikalavimai.

Siekia mažinti srautus

Gyventojų bei įmonių naudojamos transporto priemonės prie oro taršos prisideda ištisus metus. Aplinkos apsaugos agentūra primena, kad orą teršia ne tik automobilių išmetamosios dujos, bet ir nuo kelių dangos keliamos dulkės, kurios susidaro dėvintis padangoms ar kitiems agregatams, dylant asfaltui (ypač dėl šaltuoju metų laiku naudojamų dygliuotų padangų), kaupiantis nešvarumams dėl kelių barstymo druskos ir smėlio mišiniu. Taip pat oras teršiamas būstams šildyti deginant kurą. Pasibaigus žiemos sezonui keliuose ir nuosavų namų savininkams liovusis kūrenti, pavasarį savavališkai imama deginti pernykštė žolė ir šiukšlės. Aplinkos oro apsaugos įstatymas draudžia deginti sausą žolę, ražienas, tačiau šis draudimas dažnai pažeidžiamas. 

„Didžiausią oro taršą sukelia motorinės transporto priemonės, todėl siekdami mažinti jų kiekį taikome keletą priemonių. Tai transporto srautų optimizavimas pagal taršos mažinimo kriterijų atnaujinant viešąjį transportą, didinant jo patrauklumą, optimizuojant maršrutus, plėtojant dviračių takus“, – sakė Vilniaus savivaldybės vyr. specialistė V. Juodkienė. Administracijos Aplinkos ir energetikos departamento tarnautoja pridūrė, jog sostinės gyventojai skatinami naudotis netaršiomis transporto priemonėmis, mieste vykdoma automobilių taršumo kontrolė. 

Moko darželinukus

Kad oras būtų tyresnis, svarbu gerinti gatvių, kiemų bei kitų dangų būklę, juos laiku asfaltuoti, remontuoti ir tinkamai prižiūrėti. „Imantis priemonių taršai mažinti, reikia laiku surinkti ir pašalinti nešvarumus iš miesto gatvių, kiemų, esant sausiems orams laistyti gatves, vakuumu surinkti ir pašalinti smėlio ir kt. sąnašas nuo gatvių dangų, – vardijo Aplinkos apsaugos skyriaus darbuotoja V. Juodkienė, primindama, kad padėti gamtai gali kiekvienas gyventojas. – Motorizuotoms transporto priemonėms, namams šildyti naudokime švaresnį ekologišką kurą, nepalikime erozuojančių plotų aplink savo namus, kiemą apsėkime žole, pasodinkime medelį, laiku surinkime ir pašalinkime iš kiemų nešvarumus, tinkamai tvarkykime savo buitines atliekas, jas rūšiuokime ir šalinkime tam skirtose vietose.“ 

Sostinėje ekologinis visuomenės švietimas ir informavimas vykdomas jau vaikų darželiuose.

Turinys

  • Redakcijos skiltis
    Kaip pasiklosim 8 
  • Nemirtingo žingsnio taktu
    Just. Marcinkevičius. Gimtoji kalba 10 
  • Ta akimirka žavinga
    Ąžuolas – koplyčia 11
  • Miškas ir mes
    A.Patašius. Valstybiniai miškai – neišsemiamas šulinys? 12
    N. Petrošiūtė. Medžio viršenybė – nuo biblijos laikų 18
    Kas naujo pasaulyje 21
  • Pokyčių verpetuose
    A. Paulauskienė. Gimtoji kalba: didžiavimasis ja ir išdavystė (I)22
    L. Rumbutytė. Ar gaivus oro gurkšnis Lietuvoje? 24
    D. Pociūvienė. Noriu kurti! 27
    L. Rumbutytė. Aplinką gelbėja idėjos 30
  • Savas miškas
    D. Augutis. Pažinkime miško gyventojus 34 
  • Pažintis
    Žemės menas su medžiais 38
    N. ir G. Lašai. Niujorko metro 40
    I. Spailė. Moksleivius mokys statyti šiaudinius namus 42
  • Medis ir verslas
    Ir Pakruojis šildysis pigiau 44
  • Technika
    K. Šliužas. “Valtros” nepamainomos šlapiuose miškuose 48
  • Medžioklė
    V. Ribikauskas. Valkata iš Tolimųjų Rytų 50
  • Knygų lentyna
    R. A. Kviklys: miškininkas, visuomenės veikėjas, literatas 52
  • Mūsų žosmė
    A. Pletkuvienė. Jausmai kalboje 52
  • Mano medis
    R. Tuminas: esu truputį pagonis 53
  • Pirma buvo žodis
    B. Valionytė. Pamąstymai apie Lietuvą 54
  • Būkime sveiki
    A. Malovičko. Jaunos bulvės – šviežias vaistas 56
  • Laisvalaikis
    K. Šliužas. Čilė. Žiema. Ir vieninteliai turistai (II) 58
  • Medis ir aplinka
    L. Keblaitė. Poledynmečio reliktai atgauna vietą po saule 62
  • Miško pavilioti
    E. Bubka. Kur daug medžių ir erdvės 64
    V. Kasparavičius. Kai jungia pomėgis 66
  • Jaunuolynas
    S. Stonkienė. Gamtoryros stovykla Šiaulių apylinkėse 69
  • Iš Raudonosios knygos
    Keturskiautis žvaigždinas 71
  • Juokai
    Iš skandalingojo meškiukų oro pašto 72

Aut. teisės: Žurnalas "Miškai"
Žurnalas
Autoriai: Lina Rumbutytė

(0)
(0)
(0)

Komentarai (0)