Išradėjai, kuriuos nužudė jų pačių išradimai  (0)

Marija Kiuri buvo pirmoji moteris, gavusi Nobelio premiją, ir pirmoji mokslininkė, šią premiją gavusi du kartus. Deja, ji tapo savo išradimų ir eksperimentų su jais auka. Tai – ne vienintelis atvejis mokslo istorijoje, kai mokslininkai tampa savo „kūdikių“ aukomis.

Marija Kiuri (Marie Curie). 1867 – 1934

Marija Kiuri atrado du radioaktyviuosius elementus – radį ir polonį. Ji intensyviai tyrinėjo ir radoną – dujas, kurias išskiria radis.

Tačiau daug laiko praleidžiant prie šių medžiagų, jos sveikata nuolat blogėjo, o mirties priežastis buvo kaulų čiulpų nepakankamumas - jie nustojo gaminti naujus kraujo kūnelius. Dabar mes žinome, kad šios ligos priežastis – radiacija.

Tomas Endrius (Thomas Andrews). 1873 - 1912

Airis Tomas Endrius buvo vienas pagrindinių legendinio „Titaniko“ architektų.
Be abejo, jis keliavo šiuo laivu ir pirmuoju reisu iš Sauthemptono į Niujorką. Deja, visi žino, koks buvo „Titaniko“ likimas, o Tomo Endriaus tarp išsigelbėjusių nebuvo.

Horacijus Hunley (Horace Hunley). 1823 - 1863

Teisininkas bei jūrų inžinierius Horacijus Hunley išgarsėjo, JAV pilietinio karo metu Konfederatų armijai sukūręs raumenų jėga varomą povandeninį laivą.
Tačiau jau pirmojo išbandymo metu penki iš devynių įgulos narių žuvo.
Tiesa, tai išradėjo nesustabdė – kito išbandymo metu jis pats nutarė vadovauti laivui, bet ir čia jo laukė nesėkmė – laivas paskendo, ir šį kartą iš įgulos niekas nebeišsigelbėjo.

Konfederatai laivą sugebėjo iškelti, ir trečią kartą jis buvo panaudotas sėkmingai, mėginant nutraukti Čarlstono uosto blokadą – priplaukęs pritvirtino sprogmenis ir taip nuskandino karinį laivą „USS Housatonic“. Tai buvo pirmasis kartas jūrų karų istorijoje, kuomet buvo sėkmingai panaudotas povandeninis laivas.

Tiesa, netrukus jis vėl paskendo, ir buvo rastas netoli Čarlstono uosto ir iškeltas tik po 132 metų.

Aleksandras Bogdanovas. 1873 - 1928

Aleksandras Bogdanovas nėra plačiai žinomas, tačiau jis buvo vienas iš kraujo perpylimo pionierių. Jis buvo ir ekonomistas, ir gydytojas, ir aktyvus bolševikas, net laikytas Lenino konkurentu, kol nebuvo išmestas iš partijos 1909 metais.

Vienas iš jo kraujo perpylimo tyrinėjimų tikslų buvo rasti būdą žmonėms suteikti amžiną jaunystę.

Jis pats sau atliko vienuolika kraujo perpylimų, tačiau dvyliktasis buvo lemtingas. Tiesa, iki šiol nesutariama, nuo ko jis mirė – tarp versijų įvardijama kraujo užkrėtimas, kraujo grupių nesutapimas bei savižudybė.

Viljamas Bulokas (William Bullock). 1813 – 1867

Niujorkietis Viljamas Bulokas išrado rotorinę spausdinimo mašiną. Į ją popierius buvo teikiamas nenutrūkstamu srautu, tiesiog iš didelio rulono.

Pasakojama, kad jis įpykęs spyrė į tokią mašiną, ir koja pakliuvo tarp krumpliaračių. Ji buvo amputuota, tačiau Bulokas netrukus mirė nuo gangrenos.

Aut. teisės: MokslasPlius
MokslasPlius

(0)
(1)
(-1)

Komentarai (0)