Kokia ateitis laukia lietuvių kalbos?

Komentarai Prisijungti

Viršuje:   Seniausi | Naujausi

- 2012-11-23 07:30
"Lietuvių kalboje yra septyni linksniai (bei dar trys pasenę vietininko variantai, iš kurių plačiau vartojamas tik vienas. Lietuvių kalboje linksniai yra tokie: vardininkas (nominatyvas), kilmininkas (genityvas), naudininkas (datyvas), galininkas (akuzatyvas), įnagininkas (instrumentalis), vietininkas (lokatyvas), šauksmininkas (vokatyvas). Vietininko linksnis (lokatyvas) lietuvių kalboje turi keturias atmainas – inesyvą (buvimas viduje, pvz., dvare, dvaruose), iliatyvą (ėjimas vidun, pvz., dvaran, dvaruosna, miškuosna, laukuosna), adesyvą (buvimas prie, pvz., dvariep, dvaruosemp, namiep) ir aliatyvą (ėjimas prie, link, pvz., namop, dvarop, dvarump). Adesyvas bei aliatyvas jau išnykę ir tebevartojami tik lietuviškuose kaimuose Baltarusijoje, o bendrinėje kalboje paprastai vartojama tik keletas aliatyvo kilmės prieveiksmių (velniop, šuniop, galop, rudeniop, vakarop). Iliatyvas gyvesnis tik tarmėse (pietų ir rytų aukštaičių), o bendrinėje kalboje tepavartojamas retai (dažniau tam tikrose sustabarėjusiose frazėse, kaip patraukti baudžiamojon atsakomybėn). Ablatyvo (atskirties) linksnis išnyko dar anksčiau, galbūt jau baltų-slavų bendruomenėje, susiliejęs su kilmininku (o kaip analitinis jo pakaitalas galbūt buvo sugalvotas prielinksnis nuo, pavyzdžiui, junginyje kilęs nuo Telšių vietoj jo galėjo būti vartotas tikrinio daiktavardžio Telšiai ablatyvas)