Kankinimo laboratorija  (0)

Ilgalaikė kaitra ir lietaus stygius šią vasarą atnešė pragaištingą sausros bangą JAV. Ekstremalios oro sąlygos buvo ne tik vasarą – laikotarpis nuo šių metų sausio iki liepos buvo šilčiausias nuo 1895 m., kai tokie duomenys pradėti kaupti. Dėl to kentė žmonės ir galvijų bandos, kelis kartus sumažėjo žemės ūkio kultūrų derlius. Sausra neaplenkė ir miškų – savaiminiai miškų gaisrai sunaikino didžiulius plotus. Be to, toks scenarijus ištiko ne tik Amerikos, bet ir Pietų Europos valstybes, ypač Ispaniją.

JAV mokslininkai specialioje laboratorijoje ėmėsi tirti, kaip ilgalaikė sausra ir aukšta temperatūra veikia medžius. Norėdami tai sužinoti, jie turi medžius nužudyti. 

Medžių siaubas – sausra

Nors ir pragaištingi, bauginantys ir žiniasklaidoje plačiai aprašyti, miško gaisrai yra vienintelės sausros sukeltos pasekmės, su kuriomis žmonės geba realiai kovoti. Pati sausra yra daug tylesnis, mažiau pastebimas ir valdomas medžių žudikas. Nuo kylančios temperatūros bei vandens stygiaus medžiai žūsta, tačiau tai vyksta lėtai ir šio proceso, pasirodo, mokslininkai kol kas visai nesupranta. Kol Latvijos valstybiniame miškų mokslinio tyrimo institute Silavoje Klimato tyrimo laboratorija dar tik kuriama, globalaus atšilimo įtaką medžiams pradėjo rimtai tirti amerikiečiai. Darbas vyksta dykumoje, netoli nuo Los Alamos nacionalinės laboratorijos JAV Naujosios Meksikos valstijoje. Ten su medžiais atliekami dar iki šiol nevykdyti tyrimai. Kaip teigia Parkas Viljamas, vienas iš tyrimo grupės dalyvių, juos domina medžiai, kurie miršta. Ypač tokie, dėl kurių žuvimo kalti karštis ir sausra. Žinoma, kiekvienam aišku, kad vandens stygius žudo medžius, tačiau kurie iš jų žūsta pirmi ir per kiek laiko tai įvyksta? „Tikslaus atsakymo į šiuos klausimus mes, ekologai, iki šiol neturime“, – pripažįsta kitas eksperimento dalyvis, ekologas Kregas Alenas.

Klimatas keičiasi

Abu mokslininkai tyrė istorinius duomenis ir metines medžių rieves, norėdami nustatyti praėjusių šimtmečių sausrų periodus. Jie pripažįsta, kad anksčiau trumpai yra buvęs ir atšiauresnis klimatas negu šią vasarą, tačiau šiuo metu bendra situacija yra kitokia. Anksčiau kritulių kiekis ir oro temperatūra po sausros bangų visada greitai grįždavo į normos ribas, tačiau dabar stebimas stabilus, laipsniškas klimato atšilimas. Dėl to planetos pietiniuose regionuose tapo karščiau negu bet kada ir pastoviai šiltesnis laikas sukėlė lavininį efektą – „ištroškusi“ atmosfera ištraukia vandenį iš žemės ir iš augalų, tokiu būdu tik dar padidindama sausrą. 

Kompiuteriu modeliuojant klimato pokyčius matyti, kad JAV pietvakarinėse valstijose vidutinė oro temperatūra dar prieš šio šimtmečio pabaigą bus pakilusi dviem laipsniais pagal Celsijų. K. Alenas sako, kad nauja norma bus kaip ankstesnių laikų ekstremaliausios sąlygos. „Trumpai sakant, tai rodo, kad pagrindinė mūsų miškų medžių populiacija žus. Tačiau tai dar nereiškia, kad šiose vietovėse iš viso nebeaugs medžiai, tik pasikeis vyraujančios rūšys.“

Laboratorija dykumoje

Kurie medžiai išgyvens ir kokiu mastu – tai ir siekia išsiaiškinti mokslininkai Los Alamos laboratorijos eksperimentinėje dykumos bazėje, kurią tiksliau galima vadinti „medžių kankinimo laboratorija“. Joje sukaupti regiono vyraujančių medžių rūšių egzemplioriai, visi vidutiniškai penkių metrų aukščio, uždaryti į ypatingus skaidrius plastikinius cilindrus – kapsules. Lietaus latakai nukreipia vandenį nuo medžių šaknų, o vamzdžiais į kapsules pučiamas karštas oras. Šitaip imituojama ekstremali sausra. 

Laboratorijos vadovas Neitas Makdovelas tiria, kaip medžiai reaguos į tokias sąlygas – jiems įvairiose vietose prijungti maži matavimo prietaisai, ir dėl to medžiai atrodo kaip intensyvios slaugos pacientai. Pavyzdžiui, apie kamienus apvynioti prietaisai kas dvi minutes matuoja medžio skersmens pokyčius. Taip siekiama sužinoti, ką daryti, kad medžiai žūtų.

Kai poros užsidaro

Vienas iš laboratorijos mokslininkų tyrimų objektų yra poros viršutiniame ar apatiniame augalų lapų epidermio sluoksnyje. Per jas vyksta vandens išgarinimas ir dujų apykaita su aplinka. Kitaip tariant, per šias poras medžiai absorbuoja anglies dvideginį, taip pasigamindami sau maisto medžiagų. Sausu ir karštu laikotarpiu, kad išsaugotų drėgmę, šios poros užsidaro. Vadinasi, tuo metu medis nebegali maitintis. 

„Ne problema, jei tai tęsiasi vieną dieną ar savaitę, – sako N. Makdovelas. – Tačiau mes norime išsiaiškinti, kaip ilgai medis gali tai pakęsti, kada išsenka visos atsargos.“ Jei žmogus ilgą laiką badauja, jo organizmas po kurio laiko pradeda deginti kūne sukauptus riebalus. Pasirodo, kad kažką panašaus daro ir sausros nukamuoti medžiai. Jie pradeda patys save vartoti, tik vietoje riebalų naudojama anglis.

Verta pasekti

Kai medis miršta, visa jame sukaupta anglis patenka į atmosferą. Ir būtent anglis yra viena pagrindinių priežasčių, dėl ko šiuo metu planeta šyla. Ir kuo daugiau planetos miškų išdžius, tuo daugiau anglies pateks į atmosferą ir tuo greičiau vyks klimato kaitos procesas. Todėl tyrimai, kuriais siekiama išsiaiškinti vegetacijos reakciją į aukštesnę oro temperatūrą, labai svarbūs. Sulaikyti klimato kaitos proceso, žinoma, jau nepajėgsime, tačiau labai svarbu suvokti, kas iš tiesų mūsų laukia ateityje, ir jau dabar atitinkamai elgtis. 

Po šių metų lietingos vasaros galėtume manyti, kad Latvijoje sausra nėra aktualiausia problema, tačiau verta pasižiūrėti kad ir į netolimas Europos šalis, kur šiemet buvo sumušti visi ankstesnieji karščio rekordai. Pasaulio vidutinei temperatūrai kylant, panašus scenarijus gali pasikartoti ir pas mus, todėl verta pasidomėti JAV atliktais tyrimais. Žinoma, augimo sąlygos ir medžių rūšys ten ryškiai skiriasi, tačiau pats medžių žuvimo principas neabejotinai gali būti naudingas modeliuojant galimą ateities scenarijų.

Iš Baltijas koks vertė Imantas Lazdinis

Turinys

  • Redakcijos skiltis
    Fanerinis mąstymas 8 
  • Nemirtingo žingsnio taktu
    J. Baltrušaitis. Eglės giesmė 10
  • Ta akimirka žavinga
    Šventasis Bo (Bodhi) medis 11
  • Miškas ir mes
    Eita teisingu keliu 12
    M. Parkonis. Pakruojo miškininkai garsėja darbo kultūra 14
    Kas naujo pasaulyje 19
  • Pokyčių verpetuose
    A. Paulauskienė. Gimtoji kalba:didžiavimasis ja ir išdavystė (IV) 20
    R. Adomonis. Istorija, giria ir mes 22
    L. Rumbutytė. Be teisės pasirinkti ilgaamžiškumą 25
  • Savas miškas
    R. Adomonis. Paglostytas kiekvienas medis 28
    A. Patašius, V. Mickevičius. Miškus sausinti verta 30
  • Pažintis
    A. Patašius. Ekologinės išminties ir sąžinės balsas 34
  • Verslas
    Medienos rinkos apžvalga 41
    V. Ilonis. Anapus ekrano 42
    Medienos kainos 45 
  • Technika
    Kirtaviečių technika (III) 48
    A. Dačkevičius. Žemaitijos miškuose – moderniausia technika 52 
  • Medžioklė
    V. Ribikauskas. Hubertinės miesto Rotušėje 54
    V. Ribikauskas. Daugiau visuomenei negu medžiotojams 56
  • Knygų lentyna
    P. Mierauskas. Saugomų teritorijų politika ir valdymas 60
  • Mūsų žosmė
    A. Pletkuvienė. Kaip rašyti asmenvardžių bendrinius žodžius? 60
  • Mano medis
    G. Bleizgys: “Gamtą reikia mylėti, būnant jos dalimi” 61
  • Pirma buvo žodis
    E. Laurinaitis. Vaikaičiai jau tikrai gyvens kaip Švedijoje 62
  • Būkime sveiki
    A. Malovičko. Nuo visų negalių padės česnakas ir co 64 
  • Iš Raudonosios knygos
    Vijūnas 66
  • Medis ir aplinka
    Apie Varnių regioninį parką – naujoje ekspozicijoje 67
    G. Miško. Kankinimo laboratorija 68 
  • Laisvalaikis
    D. Srėbaliūtė. Amžinos vasaros šalis (I) 71
    Viskas žmogui 74 
  • Miško pavilioti
    N. Petrošiūtė. Tik nevok ir degtinę gerk ne iš kibiro 76 
  • Juokai
    ... nors griūk iš juoko 79

Aut. teisės: Žurnalas "Miškai"
Žurnalas
Autoriai: Gatis Miško

(3)
(0)
(0)

Komentarai (0)