Astronomai: supermasyvios juodosios bedugnės sukasi beveik šviesos greičiu

Komentarai Prisijungti

Viršuje:   Seniausi | Naujausi

Kancevicius 2013-02-28 15:16
Sveiki, Mano manymu kai juodoji skyle pasiekia sviesos sukimosi greti ivyksta Dydisis sprogimas. Pagarbiai,
Dezertyras 2013-02-28 15:53
A kodėl tamsta taip manote?
Laiqualasse 2013-02-28 16:35
"Daugiau kaip 3,2 mln. kilometrų skersmens (8 nuotoliai nuo Žemės ligi Mėnulio) neįsivaizduojamai tankus rutulys" Na, "tankis" didelis, bet nėra "neįsivaizduojamai didelis", jei kalbame apie vidutinį tankį Švarcšildo sferoje. O šiaip šitas atradimas tikrai nėra *pirmas* toks ir nėra žymiai tikslesnis už ankstesnius. Taip kad įdomu, tačiau ne tokia sensacija, kokią norėtų išspausti autoriai. Plačiau papasakosiu kada nors vėliau
kionig 2013-02-28 16:40
Matyt, išbandė jau ir žino.. Gal pats p. Dievas rašo, ką gali žinoti
Kancevicius 2013-02-28 16:43
Pasiekus sviesos sukimosi greti juodoji skyle virstu juodaja nykstukine skyle,aplink save pradedama siurbti viska kas tik imanoma (materija antimaterija sviesa garsa), virtusi masu kamuoliukiu jinai sproktu ir ivyktu dydysis sprogimas po kurio atsirastu nauja Visata
zygiskr 2013-02-28 16:50
rašyk be klaidų
Dvigubas nulis 2013-02-28 18:50
Nesuprantu, iš kur toks nesuvokimas. Negi manai, kad neturėdamas net fizikos laipsnio tu sugebi atsakyti į tokį klausimą, prie kurio mokslininkai gilinasi daugiau nei pusšimtį metų, paskirdami visą savo gyvenimą? Iš kur toks naivumas? Pradžiai prašyčiau paneigti reliatyvumo teoriją, kuri teigia, kad joks kūnas, turintis rimties masę, negali pasiekti šviesos greičio. Toliau eisim prie kitų įdomių teiginių...
faktas 2013-02-28 18:58
Juodosios skylės visiems labai įdomios. Bet klausimas, kodėl jos turi tūrį? Ar juodųjų skylių tankis, pagal Einšteiną, nėra begalinis? Ir kodėl tiek mažai tyrimų apie neutronines žvaigždes? Jos niekam neįdomios?
Dvigubas nulis 2013-02-28 19:07
Nesu įsitikinęs, bet mano manymu, tyrimų nemažai atliekama ir su neutroninėmis žvaigždėmis, tačiau jas gan sunku aptikti (nors taip pat ir su JS) ir galbūt populiariojoje spaudoje jos yra mažiau eskaluojamos.
Shinigami 2013-02-28 19:42
Juodosios skylės ir taip traukia visa materiją ir šviesą. Gal paaiškinsi kas yra garsas, kad juodoji skylė gali ji traukti?
Armageddon 2013-02-28 19:46
nu ADS rado 38466 straipsnius kurių abstracte yra žodžių kombinacija "neutron star". matyt ir gyvenimo nepakaktų visus juos perskaityt
demukazz 2013-02-28 19:49
Turiu savo nuomonę apie juodasias skyles ir jų veikimo principus. "Juodųjų skylių gravitacija tokia didelė, kad iš jos negali pasprukti net šviesa" cit. Kas yra šviesa? -" Šviesa yra ir dalelių srautas ir elektomagnetinės bangos" cit. Kas yra gravitacija? Manau jog tam tikros rūšies jėga, kuri veikia tik materiją. Ar ji veikia ir energiją? Kas yra energija? Energija tai yra materijos sąlyga, veikimo rodiklis, vienas iš pačios materijos vedrodžių, kaip kad spalvos yra šviesos veidrodžių. Tad jei gravitacija ir tik vien ji yra atsakinga už šviesos įkalinimą, tokiu atveju turėtume rimtų problemų su bet kokio pobūdžio bangų sklidimu iš planetos paviršiaus į kosmosą, arba dar drąstiškiau - negalėtume net televijos turėti, nes pastarosios radijo bangos būtų sugertos mūsų pačių planetos. Bet jei mokslinikai sutaria, kad gravitacija (juodųjų skylių) yra atsakinga už švieos sugerima, tokiu atveju jie visi sutaria tik su viena šviesos teorija - dalelų srautu kitą teoriją. Na, čia tik paprasto žmogelio filosofinė versija. Laukiu pamokymų O pridūrti dar turiu štai ką: juodosios skylės yra juodos, o tiksliau bespalvės ir visiškai nematomos regimajame spalvų spektre, todėl kad galbūt jos spinduliuoja spalvos rūšį analogišką infraraudoniesiams ar ultravioletiniams spinduliams tik mes dar nesame aptikę tos spalvos požymių, todėl jos ir nematome. Kitaip tariant dar nėra sukurtas tokiai spalvai jautrus detektorius.
Laiqualasse 2013-02-28 19:57
Reiktų skirti du dalykus - singuliarumą juodosios skylės centre, kurio tankis formaliai yra begalinis (bet realiai niekas nežino, kas ten dedasi) ir Švarcšildo sferą, t.y. tūrį, kurio spindulys lygus Švarcšildo spinduliui (2GM/c^2, kur G - grav. konstanta, M - objekto masė, c - šviesos greitis; Saulės masės kūnui Švarcšildo spindulys lygus 3 km). Kartais kalbama apie juodosios skylės "tūrį" ir "tankį" - tada turimas omeny būtent Švarcšildo sferos tūris ir vidutinis tankis joje. Tas tankis yra atvirkščiai proporcingas masės kvadratui, o labai masyvių juodųjų skylių, kaip jau rašė Dvigubas nulis, "tankis" gali būti mažesnis už vandens tankį. Apie neutronines žvaigždes tyrimų labai daug, tačiau jos ne tokios įdomios žurnalistams, kaip juodosios skylės, todėl žiniasklaida mažiau pranešinėja Be to, juodųjų skylių būna ir žvaigždinės masės, ir supermasyvių - daugiausiai spaudoje rašoma būtent apie pastarąsias. Kada paskutinį sykį skaitei pranešimą apie didelės masės rentgeno spindulių dvinarę žvaigždę (high-mass X-ray binary)? O būtent šituose objektuose ir aptinkamos žvaigždinės masės juodosios skylės.
Kancevicius 2013-02-28 20:00
[ As nieko nemanau tesiog tai hipoteze kad taip gali but :) O kad apie tai galvoti ir spelioti kas kaip gali buti manau nereikia fizinio issilavinimo, as turiu daug savo pamastymu sita tema :) Sekmes ! :)
punktyras 2013-02-28 20:22
Jos nematomos jokiame spektre, ne tik matomų, infraraudonųjų ar dar kokių spindlių. Be hipotetinio Hawkingso spinduliavimo, sklindančio nuo paties JB pakraščio, materijos neapsupta juodoji bedugnė, tiksliau – jos akrecinis diskas, negali spinduliuoti iš principo. Jos gravitacija išlenkia erdvėlaikį ir sklindantys spinduliai grįžta atgal.
punktyras 2013-02-28 20:25
Šviesos greičio fiziniai objektai negali pasiekti. Juodoji bedugnė ir šiaip siurbia viską, kas jai papuola.
demukazz 2013-02-28 20:40
Dėkui punktyrui už tikslų paaiškinimą. Kažkaip iki tol nebuvau sudūręs gravitacijos įtaka spinduliuotei - dabar aišku kodėl mes pajėgūs tiek siūsti, tiek ir priimti įvarią spinduliuotę. Tačiau su JB vistiek kažkas net taip. Konrečiau antrojo kosminio greičio rezultatas = begalybei. Juk puikiai suprantant, kad begalybė realybėje yra neįmanoma kokrečiame objekte. Jei ji yra ten, tai ji yra visur. Daug dar mes apie tas JB nežinom, o tokie kaip aš turi atrištas rankas spekuliacijoms. Sutinku, kad begalybė egzistuoja tolinant ir artinant, bet ne objekte ar jo masės santyje, nebent JB tėra paprastas "bug'as", "error'as" sistemoje - tada ok
MrT 2013-02-28 20:56
Tai gal ir pasilaikyk geriau jas sau, nes pasakymas siurbia garsa tai... Gal geriau savo pamąstymus apie filmus reikšk. Sekmės Demukazz. Spalvos ir yra šviesa. Tik skirtingos 'spalvos' yra skirtingo bangos ilgio EM bangos, o balta šviesa tiesiog viso regimojo spektro derinys. Aš bent jau sakyčiau, kad materija = energija, nes mūsu taip vadinama rimties masė tėra ta pati energija apčiuopiamu pavidalu. Mes tiesiog energijos skalėje paslenkame atskaitos tašką nuo 0 ir pavadiname tai rimties mase. Kadangi tai mūsų kasdienybė - taip yra patogiau. Gravitacija yra erdvės išlinkimas, tai tarkim EM banga (energija) užlinksta toje erdvėje - gravitacija daro poveikį EM bangai, kurį galime stebėti ir apskaičiuoti. Dabar galiu ir nusišnekėti, bet pirmųjų juodųjų skylių egzistavimas buvo numatytas labai paprastai - iš 'pabėgimo greičio' formulės v=sqrt(2GM/R). Vietoj v įstačius c gauname kad, tam tikros masės ir spindulio sąntykis sudaro obejekta, iš kurio norint ištrūkti reikia judėti šviesos greičiu. Kaip matome, mėginančio ištrūkti objekto masės nėra - tik juodosios skylės. Taigi nesvarbu ar tai kosminis laisvas ar šviesa, joks greitis nėra pakankamas, todėl viskas yra susiurbiama. Žemės pabėgimo greitis yra tik ~11,3 tai nebijok, šviesa to net nepajaučia. O šviesa yra ir dalelė ir banga arba nei dalelė nei banga. Todėl nemanau, kad gali sakyti jog tai yra dalelių srautas - priklauso nuo to, ką matuojame. Kaip minėjau, gravitacija yra erdvės išlinkimas, tai apie juodasias skyles jis yra 'išlinkės' tiek, kad banga įkrenta lyg į skylę/duobę ir nebeišlipa. Naudojausi savo menkomis fizikos žiniomis tai gali būti netikslumų.
Tommis 2013-02-28 21:12
Ne. Tas „kosminio greičio rezultatas“ yra konkretus skaičius, priklausantis nuo JS masės, o begalybei jį galime prilyginti tik todėl, kad jis yra didesnis už šviesos greitį. Fotonas savo masės apskritai neturi, tad ir „pabėgimo greitis“ jam visiškai neaktualus; pabėgti iš JS skylės fotonai negali dėl visai kitų priežasčių.
Tommis 2013-02-28 21:24
tik va įdomu pasidarė: tarkim, kad JS „fizinė“ išorinė riba yra labai artima arba sutampa su jos įvykių horizontu. Tokiu atveju medžiaga, esanti netoli įvykių horizonto, turėtų taip pat judėti greičiu, artimu artimu greičiu, jau nebe kilogramas, o visa tona ir dar daugiau