10 000 kartų greičiau už šviesą

Komentarai Prisijungti

Viršuje:   Seniausi | Naujausi

MrT 2013-03-09 13:54
Na turbūt ne taip išsireiškiau. Elektronai atome gali būti laikomi (šiuo atvejų) kaip svyruojančios dalelės(?) (oscillators), nes pataikiusi šviesa į (pvz) stiklą priverčia juos judėti ir tapti EM bangų šaltiniais. Skirtinga medžiaga, skirtingi atomai, skirtingas atomų rezonancinis/fundamentalusis dažnis (ne savasis dažnis, tuomet), skirtingas lūžio rodiklis. Lūžio rodiklis yra tiesiog proporcingas: 1 + 1/((rezonanciniam dažniui)^2 - (EM bangos dažniui)^2). Na ir jei mes turime laisvūjų elektronų dujas (jie neturi rezonancinio/fundamentalaus dažnio, nes jie ne atome, kuris veiktų juos tam tikra atstatančiaja jėga), gauname n<1. Pvz stratosferoje, UV spindūliai išlaisvina elektronus iš atomo ir šviesa, ar dar kokia kita banga, tūrėtų sklisti greičiau nei c. Norėjau sužinot, kodėl nesklinda? Greičiu didesniu nei c sklinda nodai, bet nelabai supratau kaip ten tiksliai procesas vyksta. Kaip matau rwc išmanai tai, tai norėjau gauti suprantamą paaiškinimą. Manau dabar aiškiau išsireiškiau.
MrT 2013-03-09 13:55
Mokslininkai nelygu pseudo-mokslininkam.
demukazz 2013-03-09 14:44
Kažkaip dar vaikystėje pasigavau mintį apie visatos fundematalumą ir ją apibrėžiau kaip "materija, energija, informacija". Man tai skambėjo labai mistiškai ir turėjo aliudijų į trejybę Nepreseniausiai pagalvojau, jog yra ir ketvirtasis elementas, bet tokiu atveju tai viršytų trijų dimesijų ribą (atliekant tarpusavio ryšių veiksmus ir gaunant rezultatą). Tai teko šitą spėjimą pasilikti ateičiai - kai labiau lristalizuosis. Pagrindinė mintis mano hipetezės yra universalioji visatos lygtis arba kaip filosofai vadina - "filosofijos akmuo". Bandau įsivaizduoti būtį kaip mažiausiai trijų vistatų kolapso veiksmą arba kaip tam tikrų begalybės rūšių (neklauskit) sankirtą. Informacija yra viena iš tų visatų - ji čia nei svorio nei greičio neturi. Gal kažkur savo visatoje ji yra visai kas kito ir begalė kartų sudėtingesnio, bet informaciją mūsų dimencijoje tėra informacija - neapibrėžta mase ir greičiau. Ir šiaip ji yra mažiau apibrėžta ir ištyrinėta - visi ja naudojamės, bet niekas nesuprantam kas tai yra. Tai tas pats lyg riedėti dviračiu ir nekelti klausimo kodėl jis (mes) rieda. Turbūt dar žmonija nesusidūrė su informacijos badu, kad būtų iškelti fundamentalūs klausimai - kas ji? kodėl? kaip ? ir t.t. Tai tas "begalinis" arba "iškart" greitis informacijos reliatyvumo ir nepažeidžia, nes jis išvis jam nepriklauso. Buvo lengvai filosofuojančio žmogelio mintys. Ačiū už eterį
rwc 2013-03-09 14:58
, nežinau ar frazė "poveikis perduodamas" korektiška. Energijos mainų tarp nutolusių susietų dalelių nėra. Negali sakyti, kad "matuojamas dalelės poliariškumas pakeičia susietos dalelės poliariškumą". Nepakeičia, tik parodo, ką gautume išmatavę dalelę-porininkę. Norint perduoti informaciją per susietumą, pirmiausia reikia mainytis porininkėmis, o tai nėra greičiau nei c.
MrT 2013-03-09 16:23
Klausimas: kodėl signalas negali būti siunčiamas greičiau nei c? Jei nodai yra signalo bangos dalis, kodėl banga nejuda greičiau nei c?
rwc 2013-03-09 17:53
move and can be faster than the speed of light in vacuum, and thereby give a refractive index below 1."
_alvydas_ 2013-03-09 18:00
gal kam idomu http://freespace.virgin.net/ch.thompson ... ngled.html
MrT 2013-03-09 18:43
Turėjau galvoje apie stratosferoje esančius laisvuosius elektronus. Aš jų telkinį įsivaizduoju kaip 'medžiagą' (oras, vanduo ...). T.y. jie tiesiog izoliuoti nuo visko - vakuume. O teoriškai norėtųsi sakyti, jog banga sklindanti medžiaga tūrėtų judėti greičiau jei jame yra l.elektronų. Arba bent dalis tos EM bangos tūrėtų šiektiek pagreitėti. Net nežinau kaip yra ištikrųjų, niekada apie tai nepagalvojau. Jei pvz stiklas turi neig. krūvį, tai jo viduje banga gali sklisti šiek tiek greičiau? Nes tarkime stratosferoje dar nėra vakuumo, yra kažkiek oro, tai tie l.elektronai pagreitiną bangos sklidima oru. Galima ir taip sakyti? O ant kiek tas pagreitėjimas žymus, nežinau (arba išvis nusišneku ir jo nėra). Ta imaginary part R. Feynmano išvestoje lygtyje yra tiesiog 'damping'. Tai jei imame idealią situaciją, kur nėra dampingo, gauname rezonancinio ir bangos dažnių skirtumą. Kur laisvųjų elektronų atžvilgiu gausime 1 - kažkas, kas priklauso nuo krintančios bangos. Tai gali būti net ir ne laisvieji elektronai, jei bangos dažnis yra didesnis už rezonancinį elektronų dažnį atome. Kažkokių spragų aš matyt turiu su tom bangomis. Labai jau bijau aš stovinčių bangų, 'beats', fazių ir t.t...
Armageddon 2013-03-10 12:50
MrT nelabai gaudaisi ką kalbi: 18 knygos puslapis
MrT 2013-03-10 13:35
Nenustebciau. Pakomentuosi gal? Ziurejau ta puslapi ir nelabai supratau, ka turejau pamatyti. Del kruvio ir luzio rodiklio priklausomybes manau galejau labai nusisneketi.
rwc 2013-03-10 15:27
, pamatyti turėjai, kad laisvas elektronas yra tiesiog krūvininkas, o ne dipolis. Todėl jis, paveiktas elektromagnetinio lauko (fotono svyravimo), tiesiog pasislenka, įgyja impulsą - bet jo fotonui negrąžina. Ergo, šviesa sklisdama elektronų dujomis, gali nebent prarasti energiją. Tuo tarpu, sklisdama dielektriku jos nepraranda, tik fazė vėluoja. 3 atvejai, kaip fotonas gali paveikti elektroną (labai grubūs ir pagal QED turbūt ne visai korektiški): 1. Jei dažnis tiksliai atitinka elektrono ryšio energiją atome, fotonas sugeriamas ir elektronas išmušamas. T.y., elektronas ir jonas išsidalija fotono energiją. 2. Jei dažnis neatitinka, dipolis (pvz. vandenilio atomas), išbalansuojamas: neigiamam ir teigiamam krūviui (pvz. elektronui ir protonui) suteikiami priešingos krypties impulsai, kurie tuoj pat (priklausomai nuo dipolio rezonansinio dažnio) kompensuojami, ir atitinkamas energijos fotonas sklinda toliau ta pačia kryptimi, tik atitinkamai vėluodamas. Rezultatas: fotonas ne vakuumu sklinda patirdamas tam tikrą pasipriešinimą, bet neprarasdamas energijos ir nekeisdamas krypties (išskyrus ribą tarp skirtingų terpių). 3. Laisvas elektronas nėra dipolis, jis laisvas krūvininkas, kurio impulsas neprivalo būti kvantuotas. Jis pasiima tiek energijos, kiek jį veikia elektromagnetinis laukas ir neprivalo grąžinti. Kitaip tariant, fotonų srautas elektronų debesį tiesiog "šildo" pats slopdamas. Jeigu laikysime, kad elektronų masė nykstamai maža, o jie tiesiog grumdosi chaotiškai, tuomet elektronų debesį galima laikyti visiškai skaidriu. P.S. Gal kas iš srities žinovų patikslintų/pataisytų?
MrT 2013-03-10 16:56
Suprantu, kad ne dipolis, bet tada cia jau su Feynmanu reik sneket. Cia ne ta vieta, kad jis galetu nusisneket ir dar rasant knyga idet tokia klaida. Kas nors paaiskins gal, idomu butu.
rwc 2013-03-10 17:20
electrons"; "displacement".
MrT 2013-03-10 18:39
. 31 skyrius apie indeksa. 289 psl. gale rasoma apie mano minetas laisvuju elektronu dujas. Gal jau visai skaityt nebemoku.
rwc 2013-03-10 20:58
MrT 2013-03-10 21:59
As kalbedamas nelabai turejau galvoje refrakcijos, nors akivaizdu, kad kalba apie luzio rodikli apie tai ir turetu but. Taigi, jei medziaga yra ielektrinta neigiamai, galima teigti, jog banga sklindanti ta medziaga bus 'pagreitinta/patempta', bet luzio kampas nebus pakeistas? Del egzotikos nereikejimo tai sutinku, bet kazkodel pasirinkau ta pavyzdi, kuris sukele daug nesusipratimo. As dar tik pradedantis tai be maksvelo lygciu, dielektriku savybiu ir t.t. nekazka ir galiu gincytis, daug ko nesuprantu.
rwc 2013-03-11 00:39
Ekstremalūs pavyzdžiai (ribiniams/egzotiniams atvejams) kartais labai tinka iliustruoti formules, bet nereikia jų priimti už gryną pinigą, nes tais atvejais neretai viršų ima kiti efektai, kurie formulę ir apibrėžimą pastato prieš intuiciją.
svetys 2013-03-27 08:37
+1 Turbūt greičio neverta labai tiesmukai ir supaprastintai priimti. Sakykim, galima gauti žinią atneštą ant sraigės nugaros (t.y. lėtai), kuri aprašo kaip suformuojamas informacijos užrašymas tik su 0 ir 1 pagalba. ...kas savo ruožtu reiškia, jog tais 0 ir 1 galima visiškai pilnai užrašyti ir informaciją, apie visus x civilizacijos niuansus, esančios jau už begalės šviesmečių, kur žmogus fiziškai esamomis priemonėmis niekada nenukeliaus ir nenutuoks ją esant. Dabar tereikia „rasti algoritmą“ kaip ir į kokią seką sudėlioti nuliukus ir vienetukus (po to juos transformuoti į raštą, vaizdą, 3D printerio protą ir t.t.). Taigi yra teorinė galimybė „parsisiųsti“ bet kokią informaciją iš bet kurio Visatos taško fiziškai nevykstant į tą vietą. Na, o informacijos (pvz. klasikinės mechanikos teorinis abstraktas) virsmas į materiją (klasikinės mechanikos praktinis pritaikymas) turbūt nėra žeuriai diskutuotinas dalykas....
MrT 2013-03-27 11:45
O kas tada yra ta informacija, kad galima ja perduoti be daleliu?
svetys 2013-03-27 12:46
Na, turbūt informacija yra abstrakcija. O perdavimas yra kita. Tą informacija iš „vietinio lobino“... Tai naujai informacijai rastis vienu atveju reikia vieno (fizinio siuntinio), kitu kito (vietinio imtuvo/proto gebėjimų)... Taigi prie atitinkamų (imtuvo/proto) gebėjimų ir visas (esamas) interneto informacijos perdavimo potencialas gali būti visiškas niekalas...