NASA aiškinsis, ar verta bandyti Marsą paversti naująja Žeme  (5)

Didelė žmonių dalis mano, kad mūsų ilgalaikė ateitis yra neatsiejama nuo žmonijos dalinės migracijos į Marsą. Bet prieš pradedant kurti planus, kaip Marso pakeisti sąlygas, kad Raudonoji planeta būtų tinkama žmonėms gyventi, planetų mokslininkams teks išsiaiškinti kodėl šiuo metu ji yra tokia nesvetinga.

Kol mokslininkai netaps potencialiais Marso kolonistais ir nepateiks duomenų apie šios planetos klimato istoriją „iš įvykio vietos“, tol idėja iš tikrųjų apgyvendinti šią planetą įsteigiant joje dideles nuolatines gyvenvietes taip ir liks abejotina.

Bent dalį abejonių turėtų išsklaidyti tik kitąmet prasidėsianti NASA misija, kurios vienintelis tikslas – charakterizuoti Marso viršutinę atmosferą ir procesus, dėl kurių Raudonoji planeta tapo nesvetingu dulkių rutuliu, kurio paviršiumi šiandien važinėja tik robotizuoti zondai.

„Tik visai neseniai mokslininkai suvokė, kad Marso viršutiniai atmosferos sluoksniai galėjo būti vienas iš svarbiausių dabartinį klimatą lėmusių veiksnių – gali būti, kad tą sluoksnį nuplėšė Saulės vėjas“, - sakė Kolorado universiteto (JAV) planetologas Bruce'as Jakosky, vadovausiąs MAVEN (Mars Atmosphere and Volatile EvolutioN) misijos mokslinei daliai.

Ši misija, kurios biudžetas yra 671 mln. JAV dolerių, planetologams padės atskleisti Marso atmosferos ankstyvąją istoriją ir paaiškins, dėl ko tokios didelės atmosferos dalies nebeliko. MAVEN nominali metų trukmės orbitinė misija turėtų startuoti Kanaveralo kyšulyje, 2014 metų lapkričio mėnesį, kuomet lapkričio 18 d. atsivers 20 dienų trukmės „skrydžio langas“.

Tiesa, B. Jakosky teigimu, taupant kurą MAVEN zondas galėtų veikti net ir dešimtmetį. O pirmų jo siunčiamų rezultatų laukiama jau 2015 metų sausį.

Kas žinoma apie Marso atmosferą?

B. Jakosky teigimu, per du pastaruosius dešimtmečius surinkti duomenys apie Marsą „gana įtikinamai“ rodo, kad kadaise šioje planetoje buvo šilta, tanki atmosfera. O štai dabar vaizdas visai kitoks – planeta sausa, šalta, negyva.

Marsas, nuo Saulės nutolęs 1,5 astronominių vienetų atstumu (t. y., 1,5 karto toliau nuo Saulės nei Žemė), tikriausiai yra ne mažiau sudėtingas nei mūsų pačių planeta, kai kalbama apie atmosferos istorijos ypatumus, geodinamiką ir ilgalaikę sąveiką su Saulės vėju.

B. Jakosky tikina, kad vienintelis būdas paaiškinti ankstesnį gana svetingą Marso klimatą – šiltnamio dujų, kurių turėjo būti daug šios planetos atmosferoje, išsaugota šiluma. Tankus dujų sluoksnis turėjo nesunkiai kompensuoti Saulės sistemos ankstyvojo laikotarpio šviesulio skleistą blankią šviesą.

Kada Marso aplinka buvo palanki?

Žemė ir Marsas susiformavo panašiu metu. Ir, nepaisant dabartinių sąlygų, kadaise Marsas buvo svetinga planeta, kurioje prieš 4,3-3,5 mlrd. metų vyravo tokios sąlygos, jog paviršiuje galėjo būti ir skysto vandens, ir gyvybės.

Nors sukaupta tvirtų empirinių duomenų, kad Marso paviršiumi tekėjo vanduo, B. Jakosky teigia, jog kol kas negalima tvirtai pasakyti, ar šioje planetoje tyvuliavo vandenynai.

Mokslininkas mano, kad Marso magnetinis laukas „išsijungė“ maždaug prieš 3,5 mlrd. metų. Planetos magnetinis laukas yra būtinas veiksnys, apsaugantis planetos atmosferą nuo griaunančio Saulės vėjo poveikio. Paprastai jis atsiranda dėl elektrai laidaus planetos branduolio judėjimo.

Tačiau Marsas yra mažesnis nei Žemė, todėl jis ir aušo sparčiau, teigia planetologas. Todėl visai tikėtina, kad ir jos branduolys ataušo, todėl išsijungė Marso magnetinis laukas, o planetos atmosfera neteko apsaugos nuo milžiniško atmosferos netekimo vos per kelis šimtus milijonų metų.

Bet kur gi dingo ankstyvosios atmosferos vanduo ir anglies dvideginis?

Mokslininkas mano, kad yra du galimi scenarijai. Vienas – kad šios medžiagos vis dar yra Marse, po planetos paviršiumi. Kitas – kad dujos tiesiog išsilakstė po kosmosą. Antrasis scenarijus, mokslininkų teigimu, yra labiau tikėtinas.

MAVEN misijos užduotis bus išmatuoti kelių skirtingų izotopų santykius Marso viršutinėje atmosferoje. NASA domina azoto, deguonies, anglies bei inertinių dujų, tokių kaip argono, izotopai (to paties elemento skirtingų masių atomai, kurių branduoliai skiriasi neutronų kiekiu). Lyginant skirtingų izotopų santykį Marso atmosferoje mokslininkai galės tiksliau pasakyti kiek vandens Marsas prarado per ilgus, geologinių erų dydžio, laikotarpius.

Naudojantis gautais rezultatais bus galima konstruoti naujus kompiuterinius modelius, kurie galbūt parodys kokia kadaise buvo Marso atmosfera.

NASA marsaeigis „Curiosity“, šiuo metu besisukiojantis 3 mlrd. metų senumo Gale krateryje, išmatavo kai kurių atmosferos dujų izotopų santykius – pavyzdžiui, argono 38 ir argono 36. Pirminiai zondo rezultatai rodo, kad sunkesniojo izotopo yra daugiau. Argonas yra inertiškos, chemiškai nereaguojančios dujos, taigi, bet koks izotopų kiekio apsikeitimas galėjo įvykti tik dėl dujų nuotėkio į kosmosą.

O jeigu Marso atmosfera yra tokia skurdi – pavyzdžiui, joje anglies dvideginio yra tik pėdsakai – ar verta imtis šios planetos pritaikymo žmonių gyvenimui?

„Kol kas to tiesiog nežinome. Jeigu visas Marso anglies dvideginis išlėkė į kosmosą, tuomet jo nėra. O jei yra surištame pavidale Marso ašigaliuose, tuomet esama tam tikrų mechanizmų, kuriais jį būtų galima atpalaiduoti ir modifikuoti Marso atmosferą“, - sakė planetologas.

Aut. teisės: delfi.lt

(8)
(0)
(0)

Komentarai (5)